Erotika
Erotika – miglotas dalykas ir visada tokia išliks, kad ir ką šiuo klausimu nutartų kokie nors būsimieji įstatymų leidėjai. Ji, viena vertus, priklauso pirmykštei gyvuliškai žmogaus prigimčiai, kuri egzistuos tol, kol žmogus turės gyvūno kūną.
Kita vertus, erotika giminiška aukščiausioms dvasios formoms. Taigi ji tarpsta tik instinkto ir dvasios darnoje. Vieno kurio nors šių aspektų trūkumas padaro didžiulę žalą ar bent jau veda į nesubalansuotą vienpusiškumą, kuris lengvai gali tapti patologišku.
Per daug gyvuliškumo sudarko kultūringą žmogų, per daug kultūros paverčia žmogų sergančiu gyvuliu. Ši dilema aiškiai parodo, kiek daug pavojų slypi žmogaus santykyje su erotika.
Iš esmės erotika yra nepaprastai galinga jėga, kuri, kaip ir gamta, leidžiasi įveikiama ir išnaudojama, tarsi būtų be galo silpna. tačiau pergalė prieš gamtą brangiai kainuoja. Gamtai nereikia jokių principinių pareiškimų, ji pasitenkina pakantumu ir išmintingu saiku.
Pagal:
Carl Gustav Jung (2012). Apie pasąmonės psichologiją. Du traktatai apie analitinę psichologiją. Vilnius: Margi raštai. 41-42 p.