Bendraujant mane visada lydi įtampa

0 (0)

Foto: Julia / flickr.com

Klausimas: Esu pirmo kurso studentė, man vis kirba mintis, kodėl, kodėl negaliu gyventi tokio gyvenimo kokį gyvena visi normalūs žmonės? Galbūt čia kalta vaikystė? Vaikystėje vis bijodavau išlįsti į viešumą, kalbėdavau, viską darydavau įsitempusi. Pamenu vieną įvykį, kai teko prieš daugiau žmonių, savų žmonių, deklamuoti eilėraštuką, tuomet tiesiog jutau kaip visa pradedu raudonuoti ir mane sukausto baimė, pasimečiau.

Galbūt čia kažkiek bėdos slypi tame, jog nesugebu atsipalaiduoti, mano raumenys yra nuolat įtempti, niekada nesijaučiau laisva, laisva savo viduje. O jei pasijaučiu, tas jausmas nuolat dingsta, kai pradedu bendrauti, na nebent tuos atvejus kai pavyksta visiškai atsipalaiduoti. Visi sako būk savimi, bet kaip ja būti, kai jauti nuolat iš savęs kylant įtampą visiškai be jokios didelės priežasties. Savo mintyse prisikuriu apgaulingų scenų, kažkokių kitiems ir sau neįveikiamų sienų, atrodo atsipalaiduoji, ir še tau kad nori, pradedi mąstyti ir viską sugadini.

Turiu mylinčią šeimą, draugus, bet ir prie jų ne visada pilnai atsipalaiduoju, nors tai mano patys artimiausi žmonės, kuriais turėčiau pasitikėti, jie daugiausiai apie mane turėtu viską žinoti, bet ir vėl tos nelemtos mintys, ta įtampa nugali. Bendrauju su vaikinu, jis iš tikro man patinka, vien pagalvojus apie jį veide pasirodo šypsena, bet kas jei ir vėl tos abejonės paims viršų ir vėl liksiu viena? Noriu kažkam priklausyti po galais (atsiprašau už tą išsireiškimą). Patarkit ką daryt, nes viena nebepajėgsiu susitvarkyti, kai atrodo jog viskas gerai ir ateina diena kai viskas ką tiek dėliojai, dėl ko taip stengeisi ima ir subyra į šipulius. Įtampa, mintys, o gal problema manyje. Padėkit.

Monika (vardas pakeistas)

Komentaras: Sveika, Monika. Ačiū, kad pasidalinai savo rūpesčiais ir problemomis. Ieškai pagalbos, keli klausimus, ieškai priežasčių, o tai rodo apsisprendimą ir motyvaciją keistis ir ieškoti galimybių jaustis geriau.

Rašai, kad įtampa Tave lydi beveik visur – bendraujant tiek su nepažįstamais, tiek su artimiausiais žmonėmis, rašai, kad netgi nuolat jauti įtemptus savo raumenis. Vadinasi, nerimas Tave vargina ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Be to, neramios mintys prikuria visokių nepalankiausių scenarijų.

Pradžioje norėčiau Tave „supažindinti“ su nerimo sąvokomis apskritai.

Nerimas yra tikrai labai nemaloni ir labai paplitusi emocija. Nerimas skirstomas į normalų (kurį jaučia kiekvienas ištiktasis streso žmogus ) ir patologinį (kai nerimaujama be aiškios, pagrįstos priežasties). Žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių (dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę, nepasitikintys savimi), ar somatinių nerimo simptomų (jaučiamas dusulys, raumenų įtempimas ir dėl to gali būti jaučiami kaklo, nugaros, galvos skausmai, kiti simptomai). Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi.

Dėl nerimo sutrikimų šiais laikais kenčia tikrai daug žmonių. Vieni supranta, kad nerimauti yra normalu, jei esama kokių nors rūpesčių ir randa būdų, kaip su nerimu tvarkytis. Jie sportuoja, kalbasi su sau artimais žmonėmis, pasiguodžia, paverkia ir tai padeda. O kiti galvoja, kad čia nieko tokio, susitvarkys patys, bet tuomet juos pradeda varginti per tankiai plakanti širdis, skaudanti ar svaigstanti galva, nuovargis, ar nuolat prakaituojantys delnai.

Labai svarbu stebėti ir įvertinti savo emocinę ir fizinę savijautą (ką Tu, Monika ir darai). Pasitaiko, jog nerimo požymiai pamažu savaime praeina. Viskas gerai, gyvenimas pilnas įvairių iššūkių bei išgyvenimų ir žmonės adekvačiai į juos reaguoja. Bet jei nerimas, įtampa, ar bloga savijauta užsitęsia, vadinasi reikia ne kentėti, o ieškoti specialistų pagalbos. Su nerimo sutrikimais dirba psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai. Specialistas geriausiai nustatys nerimo tipą, priežastį ir tinkamiausią pagalbos būdą.

Savo laiške rašai, jog jau seniai jauti nerimą ir įtampą. Tai išvargina tiek fiziškai, tiek emociškai, o be to, trukdo mėgautis gyvenimo malonumais ir iššūkiais. Tavo motyvacija ir ryžtas nepasiduoti – vienas iš labai svarbių faktorių, kovojant su nerimo sutrikimu. O psichikos sveikatos specialistai yra tie žmonės, kurie tikrai Tau gali padėti.

Monika, linkiu Tau drąsos ir sėkmės!

Psichologė Jurgita Skiparienė | psichologas-jums.lt
El. paštas: jurgita@psichologas-jums.lt