Gyvenimo laimė
Pas mokytoją atėjo žmogus ir paprašė užrašyti jam tokią mintį, kuri stebuklingai padėtų jo šeimai išlaikyti laimę namuose.
Mokytojas susimąstęs linktelėjo. Jis paėmė pieštuką ir parašė: Tėvas miršta. Sūnus miršta. Anūkas miršta.
Tai nebuvo toji protinga ir laimę žadanti formulė, kurios tikėjosi žmogus.
– Tu tyčiojiesi iš manęs? – sušuko jis įpykęs. – Žinau, kad visi mirsime, tačiau tai nėra laimės šūkis, kuris padėtų mano šeimai.
– Aš neketinau tavęs įskaudinti, – pasakė Mokytojas. – O žodžiai, kuriuos tau užrašiau, iš tiesų yra laimės formulė. Pagalvok, kokia būtų nelaimė, jeigu tavo sūnus mirtų anksčiau už tave. O jeigu tavo anūkas mirtų anksčiau negu tavo sūnus, ar būtų jūsų šeima laiminga?
Jeigu tavo šeimoje karta iš kartos žmonės mirs mano surašyta eilės tvarka, tai jūsų gyvenimas bus natūralus ir neatneš skaudžių netekčių. Tai aš vadinu tikrąją laime.