Įkvėpimas
Visi turime idėjų. Idėjos nemirtingos. Jos amžinos.
Bet įkvėpimas nėra amžinas. Įkvėpimas yra kaip švieži vaisiai arba pienas: jis turi galiojimo laiką.
Jei norite ką nors daryti, darykite tai tuoj pat. Įkvėpimo nepasidėsi ant lentynos porai mėnesių. Negali pasakyti, kad padarysi tai vėliau. Nes vėliau tiesiog nebebūsime tam nusiteikę.
Jeigu pajutote įkvėpimą penktadienį, paaukokite išeigines ir atsiduokite sumanymui. Kai jaučiatės įkvėpti, dviejų savaičių darbą galite nuveikti per parą. Įkvėpimas yra tarsi laiko mašina.
Įkvėpimas yra magiškas dalykas, jo dėka išauga produktyvumas ir motyvacija. Bet jis jūsų nelauks. Įkvėpimas yra dabartinio momento reiškinys. Pajutote – čiupkite jį ir paleiskit į darbą.
Jason Fried (2010). “REWORK”.
wanderful
Iš tikrųjų įkvėpimas man kartais siejasi su susižavėjimu. Susižavėjimas irgi kartais praeina, o pvz motyvacija dirbti prilygsta meilei. Tačiau nuo susižavėjimo kartais pereinama iki meilės, tada ir įkvėpimas gali peraugti į motyvaciją, netgi stiprią. Bet, jei žmogus pats nemoka motyvuotis,reikia gal kreiptis pas kažką. Tarkime pasikalbėti su draugais, kitomis charizmatiškomis asmenybėmis, galų gale, galima kreiptis į nemokamas organizacijas, kurios siekia padėti tokiems žmonėms. Kad ir, radau svetainę apie tobulėjimą, kur galima susisiekti el. paštu, jei norima sulaukti kokios nors pagalbos (manau psichologinės, emocinės arba šiaip pasikalbėti). Viskas yra įmanoma, tik reikia reikiamų padėjėjų, nors gal čia mano maksimalizmas taip kalba…
o ka daryti jai to ikvepimo nera?