Interviu su Sandra Varanaviče: apie emocinę higieną

Esame įpratę kasdien išsivalyti dantis, nusiprausti, bet ar reguliariai iššvariname savo vidų? Tikrai ne. Gal pasakysime, kad ir vidinio apsivalymo procesas gerokai sudėtingesnis nei keliasdešimt brūkštelėjimų dantų šepetuku. Ir būsime teisūs… O gal ir ne? Kaunietė tapingo instruktorė ir lektorė Sandra Varanavičė jau dvejus metus laužo šį stereotipą, mokydama saviterapijos metodikos ir emocinės higienos bei tvirtindama, kad susitvarkyti su emocijomis galima tiesiog… stuksenant pirštais.

Pirmiausia paaiškinkite šį keistą terminą – tapingas. Kas tai?

Tapingas – psichiatro atrasta emocijų išlaisvinimo technika. Tai – savipsichoterapija, pagalba sau, kartais vadinama emocijų akupunktūra, tik be adatų. Žodis „tapingas“ kilęs nuo angliško „tapping“ – stuksenti. Tai labai galingas metodas,tuo pat metu – ir labai paprastas, suteikiantis ypatingas emocines transformacijas. Visos fizinės problemos turi emocinį foną. Net fizinis skausmas – dėl ligos ar dėl traumos – kyla iš emocijų. Pavyzdžiui, žmogus susilaužė ranką. Jis gali pykti ant kitų ar ant savęs, kodėl jam taip nutiko. Tapingas padeda susitvarkyti su tokiomis problemomis.

Pati procedūra labai paprasta – akupunktūrinių taškų stuksenimas. To išmokstama per kelias minutes. Pas psichiatrus ar psichologus gal tektų lankytis dvejus metus, kad išmoktume į probleminę savo situaciją pažvelgti iš kitos pusės. O energijų terapija (tapingas – viena iš jos rūšių) šito pasiekti padeda per gerokai trumpesnį laiką.

Pavyzdžiui, gal kokia nors trauma nutiko vaikystėje, ir su tuo susijusią neigiamą informaciją labai sunku palikti. Akupunktūrinių taškų stuksenimas atjungia tas neuronų jungtis, kurios kelia neigiamas asociacijas su tuo įvykiu. Tai ne vudu, tai ne burtai ir ne atminties ištrynimas. Tapingo metu tiesiog neutralizuojamas neigiamas emocinis krūvis. Tuomet į situaciją pažvelgiama kitomis akimis.

Gyvename tokiame pasaulyje, kuriame tenka patirti daug streso. Epigenetikas Briusas Liptonas tvirtina, kad 95 proc. visų mūsų fizinių negalavimų yra emocinės kilmės.

Tačiau vienas psichologas yra pasakęs: „O gal mums palikti savo emocijas ramybėje? Juk jos ne nuo mūsų priklauso“. Ir jis yra teisus. Emocijos kyla smegenų dalyje, kurios nekontroliuojame – pasąmonėje. Todėl aš negaliu pasirinkti, pavyzdžiui, nebijoti. Jei aš sau pasakau “Nebijok“ – šie žodžiai nepasiekia tos smegenų dalies, kurioje kyla baimė, ir tai neveikia. O kai stuksenu atitinkamus taškus – tarytum siunčiu SMS žinutę, kuri pasiekia adresatą.

Tačiau yra ir priešingų mokymų. Pavyzdžiui, teigiančių, kad mes patys pasirenkame mylėti ar atleisti.

Čia galima analizuoti, ar mintys yra tai, kas mane ištinka ir nuo manęs nepriklauso, ar aš jas valdau. Vieni žmonės sako, kad savo minčių visai negali kontroliuoti, kiti kai kurias kontroliuoja, o kiti jas visas suvaldo. Jei žmogus užsiima dvasinėmis praktikomis, jam lengviau pasirinkti ir jausmus. Kiekviena siela turi savo kelią.

Kaip Jūs pati atradote emocinę higieną arba tapingą?

Ieškodama pagalbos savo vaikui, nuo dviejų metų sergančiam astma, ir norėdama padėti sau pačiai. Tuo metu išgyvenau krizę, buvau pilna destruktyvių minčių. Internete radau informacijos apie tapingą, pasinaudojau ja, ir tai man padėjo. Sūnus, kuriam dabar penkiolika, nebevartoja vaistų, aš irgi išsprendžiau savo problemas. Anglijoje baigiau šitos metodikos mokslus, tapau instruktore-lektore.

Pirmiausia reikia identifikuoti problemą. Tačiau nepaisant to, kas vyksta, priimti save su viskuo, kas yra manyje. Stuksenant karate kirčio tašką, sakoma nustatymo frazė. Toliaus stuksenami likę 8 ar 13 akupunktūrinių taškų, sakant priminimo frazę. Karate kirčio taškas – ypatingas… Kartais net gydydamasis vaistais žmogus gali jausti didžiulį pasąmoninį pasipriešinimą – autosabotažą. Ir jeigu jis ir nori pasveikti, tuo pat metu gali ir norėti sirgti, nes tai gali atrodyti gerai ir patogu. Tapingas neutralizuoja šį vidinį pasipriešinimą.

Tam, kad įvyktų emocijų transformacija, gali pakakti ir vieno užsiėmimo, kai problema gilesnė – reikia ir savaitės. Tapingas – psichoterapijos seanso pagreitinimas.

Psichoterapeutams keliate grėsmę, kad juos nukonkuruosite?

Vietos po saule visiems užteks. Tapingą pristatinėjau ir psichoterapijos specialistams, psichologams. Jie labai palankiai priėmė šią metodiką, nors energijos psichologija tradicinėje psichologijoje yra nauja ir bauginanti sritis. Beprotiškai protingiems žmonėms šis metodas atrodo pernelyg paprastas, kad padėtų. Kiti sako, kad tam reikia tikėjimo, bet tai netiesa. Išbandę tapingą didžiausi skeptikai tampa didžiausiais jo fanatikais. Vienas gydytojas pasakė: „Jei aš atrasiu ką nors geresnio, pats pirmasis apie tai paskelbsiu visam pasauliui“.

O kas ir kada pasauliui paskelbė apie tapingą?

Apie 1980 m. amerikiečių psichiatras kineziologas Roger Callahan turėjo pacientę, vardu Merry, kurią gydė nuo vandens fobijos. Moterį penkiolika metų vargino net mažiausio vandens lašelio baimė, bet pacientė labai sunkiai pasidavė gydymui. Kartą, prisiminusi situaciją, kaip sėdėjo šalia vandens telkinio, moteris pasiskundė skrandžio skausmais. Būdamas kineziologas R. Callagan žinojo apie meridianų taškus ir pastukseno pacientei po akimi – skrandžio meridiano tašką. Staiga ji suvokė, kad praėjo ne tik skrandžio skausmas, bet ir visam laikui išnyko vandens baimė. Tai buvo revoliucinis atradimas, bet ne vienintelis. R. Callahan sukūrė specialią sistemą – Thought Field Therapy. Tačiau ji yra labai sudėtinga, ir žmogui individualiai ją sau taikyti nėra paprasta. Jo mokinys Gary Craig apie 1990 metus pasiūlė universalų algoritmą, kurį dabar sėkmingai ir taikome. Šiandien tapingas turi apie 10 mln. pasekėjų visame pasaulyje.

Pateikite konkrečių pavyzdžių, kaip stuksenimas šiandien padeda žmonėms?

Mano sūnus stebuklingai nuo astmos neišgijo, bet vaistų nebevartoja – jų nebereikia. Pati nuo paauglystės gyvenau savidestrukcijos režimu, lyg ir depresavau. Tačiau viso to nebeliko.

Paskutiniame mano seminare vieną lankytoją labai erzino vairuotojai kelyje – ne taip važiuoja, kaip norėtųsi. Po seminaro jis man pasakė: „Aš dabar ramiai žiūriu į visus vairuotojus. Ar gali būti, kad man padėjo vienas kartas?“. Iš tiesų vieniems pakanka ir vieno užsiėmimo.

Kita moteris po užsiėmimų pirmą kartą skrido lėktuvu be baimės. Apskritai tapingas labai padeda esant skrydžio baimei, kitokioms fobijoms.

Esu turėjusi ir labai sunkių atvejų, vėžinių susirgimų. Nesakau, kad tapingas išgydė vėžį, bet šiandien ta moteris yra sveika. Juk kokios emocijos, kokie jausmai žmogui kyla, kai jis sužino diagnozę. Ir šalia tradicinio gydymo būdo, šalia chirurgijos žmogus pasirinko tapingą, kuris suteikia nepaprastai didelės pagalbos.

Žmogaus kūnas yra atsistatantis, turi savigydos mechanizmą. Bet jei išgyvenami neigiami jausmai – kaltės jausmas, gėda ir kt. – išsiskiria cheminės medžiagos, trukdančios gydyti. Net ir kokios nors fizinės traumos atveju, tos medžiagos patenka ir į lūžio vietą, taip tiesiogiai trukdydamos gyti. Tačiau jei išgyvenu dėkingumą, ramybę, aš pakeičiu tas biochemines medžiagas, ir organizmas gauna tokių cheminių medžiagų, kurios padeda sveikti. Užsienyje sporto medikai labai dažnai taiko tapingo metodiką.

O Lietuvoje, be Jūsų, dar kas nors veda tapingo užsiėmimus?

Nesu vienintelė. Žinau, kad yra Vilniuje specialistų. Tačiau kitaip juos vadina – emocijų laisvės technika. Aš pamaniau, kad tai sudėtingas pavadinimas, ir pavadinau tapingu. Kaip Lietuvoje prigijo žodis „fitnesas“, „koučingas“, taip, manau, prigis ir „tapingas“.

Prisistatydama dar vartojate terminą „emocijų higiena“. Paaiškinkite plačiau.

Kaip valomės dantis, prausiamės, kad kūnas būtų švarus, taip turime laikytis ir emocinės higienos. Tam yra įvairių būdų: joga, sportas, mezgimas, meditacija, net žiūrėjimas į žuvytes akvariume… Tapingas – lengviausiai trokštamą efektą pasiekiantis būdas.

Dienos metu aktyviai dirbant veikia smegenų beta bangos, o atsipalaidavimo, poilsio metu – alfa bangos. Kuo daugiau per dieną žmogus patiria alfa bangų, tuo jis laimingesnis ir sveikesnis, tuo racionalesnius sprendimus priima. Tapingas – lengviausias būdas aktyvuoti alfa bangas. Meditacija – kitas populiarus būdas.

Todėl jis tinkamas šiuolaikiam skubančiam, nuolat užsiėmusia žmogui? Galbūt tapingas – išeitis tingintiems savianalizei skirti daugiau laiko? Ar tai ne pernelyg mechaniškas būdas?

Pati procedūra – stuksenimas – iš tiesų yra mechaniška, bet žmogus vis tiek turi pažvelgti į save, pripažinti savo problemas. Pirmą žingsnį jis turi žengti pats. Tapingas sujungia rytų medicinos išmintį ir vakarų psichologijos metodus – kognityvinę elgesio terapiją ir neurolingvistinį programavimą.

Kažkas yra manęs paklausęs, „ar galima uošvienę išstuksenti“. Vis dėlto kitų problemas turime palikti ramybėje ir per kitus nesistengti išspręsti savųjų. Man irgi kartais atrodo, kad tam ar kitam pažįstamam labai padėtų ši metodika, bet pats žmogus turi norėti išspręsti savo problemas.

Aš pati nė dienos nepraleidžiu be to. Pavyzdžiui, man vakar galvą suskaudo, ir tapingas man padėjo.

Ačiū už pokalbį.
Kalbino Ligita Sinušienė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Artimiausiu metu vyksiantis tapingo SEMINARAS >>