Investuojantys į atžalų ateitį renkasi šokį?0 (0)
Šokis Nicolas Sarkozy padėjo laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus. Barakui Obamai – pelnyti charizmatiškiausio JAV prezidento titulą. O verslo komunikacijos teorija jau dešimtmečius moko, kad išlavinti neverbaliniai signalai yra sėkmingų verslo sandėrių garantas. Tačiau, choreografės Mildos Ruginytės-Šimkuvienės nuomone, mūsų šalyje, skirtingai nei užsienyje, judesio lavinimas vis dar yra nepelnytai nuvertinamas, o nelabai rangūs lietuviškojo elito pasirodymai ant parketo tai tik įrodo.
Vienu šūviu – du zuikiai
Komentuodamas Harvardo verslo mokyklos tyrimo duomenis, neverbalinės komunikacijos ekspertas Nikas Morganas teigė, kad išlavinta kūno plastika padeda įveikti susikaustymą, nepasitikėjimą savimi ir yra pelninga investicija į sėkmingą karjerą. Savo ruožtu kineziterapeutai yra linkę pabrėžti nepamainomą judesio reikšmę sveikatai. Nepakankamas fizinis aktyvumas, ypač vaikystėje, provokuoja vystymosi sutrikimus, riboja fizinius gebėjimus, pažinimo, bendravimo, saviraiškos įgūdžius.
Apie tragišką vaikų fizinę būklę byloja ir statistiniai duomenys. Kasmet Lietuvoje netaisyklinga laikysena diagnozuojama 30 proc. į gydymo įstaigas besikreipusių vaikų, o kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai pripažįstami dažniausia mokinių sveikatos problema.
„Besivystančiam organizmui judesys būtinas. Puikus pavyzdys, šokis. Jis ugdo taisyklingą laikyseną, simetriškai treniruoja įvairių grupių raumenis. Tai labai svarbu, turint galvoje, kad vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia susikūprinę sėdėdami mokyklos suole arba prieš kompiuterį. Be to, lavinami ir socialiniai įgūdžiai, ateityje padėsiantys sklandžiai bendrauti ir užtikrintai valdyti kūną stresinėse situacijose”, – teigia Klaipėdoje įsikūrusios šokio ir kūno kalbos mokyklos „Hatora“ vadovė M. Ruginytė-Šimkuvienė.
Kalbame ne tik žodžiais
B. Obama jau antrą kadenciją savo rinkėjams dovanoja akiai patrauklius, plastiškus šokio žingsnelius, kurių nebijo demonstruoti net rimčiausių susitikimų metu. Skandalingasis Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy disko stiliaus šokių išmanymu grindė net savo rinkiminę kampaniją. O Borisą Jelciną, kurio šokio judesius dažnas lietuvis buvo linkęs pašiepti, britų „The Guardian“ karūnavo geriausiu visų laikų šokėju politikoje.
Be to, ištobulinti kūno judesiai padeda apie save sudaryti norimą įspūdį. Pavyzdžiui, kūno kalbos ekspertės ir neverbalinės komunikacijos bestselerių autorės Lillian Glass teigimu, auksinei Holivudo porelei A. Jolie ir B. Pittui idealios šeimos įvaizdį kurti padeda ne kas kita, o išlavinta kūno kalba. Tokie įgūdžiai pasitarnauja ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje veikloje, kai būtina nuslėpti jaudulį, neigiamas emocijas ar užmaskuoti nepasitikėjimą savimi ir esama situacija.
Anot šokio specialistų, jei kreiptume daugiau dėmesio į šokio lavinimą ir neverbalinių gebėjimų tobulinimą, tokie faktai nekeltų jokios nuostabos, nes kalbiniais įgūdžiais išnaudojame tik 7 proc. kalbos galimybių, o likę 93 proc. – kūno kalba.
Nauda pripažįstama tūkstančius metų
Mokslo ir meno pasauliai kūno plastikos svarbą žmogaus gyvenime akcentavo dar Antikos laikais. O šiuolaikinėje akademinėje literatūroje galima rasti netgi kūno kalbos žodynų. Negana to, atsirado ir specialus mokslas – kinesika, nagrinėjantis neverbalinius emocijų išraiškos būdus. Tačiau bene didžiausią indėlį, tiriant judėjimo naudą socialinei vaiko raidai, įdėjo pedagogė-psichologė Maria Montessori.
Remiantis pasaulyje plačiai paplitusiu M. Montessori ugdymo metodu, taikomu nuo 1907 m., vaiko plėtros paslaptis slypi galimybėje judėti. O naudingiausios vystymuisi yra tos priemonės, kurios pateikiamos taip, kad vaikas jas pažintų būtent per judesį.
Judesio ugdymas suteikia mažiesiems muzikinių, choreografinių žinių, lavina atmintį, ritmo pojūtį, laikyseną, lankstumą, ištvermę, pasitikėjimą savimi. Septynerius metus kūno plastikos pamokėles mažiesiems vedanti šokio ir kūno kalbos mokyklos „Hatora“ įkūrėja priduria, kad nuo mažumės lavinamas kūnas suteikia neabejotiną pranašumą ateityje. „Savo kūną pažįstantys ir valdantys žmonės laisviau jaučiasi darbo pokalbių metu, darbe bendraudami su klientais, jie nebijo naujų, nepatirtų situacijų ir net lengviau susiranda antrąją pusę“.