Iš kokios pusės pažiūrėsi5 (1)
Senovės Kinijoje, nuolatinių tarpusavio vaidų ir karų epochoje, gyveno paprastas valstietis. Valstietis turėjo vieną vienintelį arklį. Ir štai kartą arklys dingo. Susirinko kaimynai, kiekvienas savaip bandė užjausti:
– Kokia bėda, vienintelis arklys dingo…
O valstietis tik atsakė:
– Čia dar iš kokios pusės į tai pažiūrėsi.
Ir ką gi? Gana greitai arklys atsirado ir dar parsivedė su savimi visą tuntą laukinių arklių.
Kaimynai ėmė sveikinti valstietį patyrus tokią sėkmę. O tas vėl pastebėjo:
– Čia dar iš kokios pusės į tai pažiūrėsi.
Praėjo kažkiek laiko. Valstiečio sūnus apjodinėdamas jauną kumeliuką nukrito ir susilaužė koją.
– Kokia nelaimė – tvirtino kaimynai.
– Čia dar iš kokios pusės į tai pažiūrėsi. – atsakė valstietis.
Po kelių dienų kaimą užgriuvo valdininkai su kareiviais ir surinko visus sveikus jaunuolius į armiją, bet valstiečio sūnaus, dėl lūžusios kojos nepaėmė. Visi kaimynai džiūgavo dėl tokios jaunuolio sėkmės. Na, o valstietis, kaip visada, atsakė:
– Čia dar iš kokios pusės į tai pažiūrėsi.
Svarbus ne tiek pats įvykis, kiek mūsų požiūris.