Jaučiuosi išnaudojamas, negerbiamas ir nemylimas ar dar įmanoma pataisyt šiuos santykius?
Klausimas: Sveiki! Rašau jums, kadangi esu pasimetęs, nežinau kaip turėčiau elgtis, todėl pamaniau, kad jūs galėtumėte užvest mane ant kelio. Esu dvidešimetis vaikinas. Turiu merginą, su ja draugaujam jau kiek daugiau nei metus. Man santykiai, šeima yra tas gyvenimo pamatas, tikriausiai svarbiausias dalykas gyvenime.
Draugai, jie ateina – išeina… O šeima – tai viskas. Deja, man su mergina sekasi nekaip.. Tiesa, ji man pirma mergina. Seniau turėdavau gerų draugių, tačiau rimtų santykiu neturėjau su niekuo. Kol nedraugavau su dabartine mergina, dažnai laiką leisdavau su draugais, išgerinėdavome, rūkydavau.
Iš pradžių mergina neturėjo jokių priekaištų, jai viskas tiko ir patiko manyje. Tačiau pamažu pradėjo spaust, nebe patiko mano draugai, nenorėdavo kad su jais susitikčiau, pykdavo, ji man buvo tokia svarbi, kad vis rečiau ir rečiau su jais susitikdavau, dabar nebebendrauju visai. Taip pats atsisakiau ir žalingu įpročių, visiškai nebevartoju alkoholio, rūkalų. Džiaugiuos dėl to, ir esu jai dėkingas. Be viso to, kai nebe susitikinėdavau su draugais ir turėdavau daug laisvo laiko, pradėjau skaityt, domiuos saviugda. Atrodo viskas tik geryn, tačiau aš vis nelaimingesnis.
Su mergina prasti reikalai, ji visai nesiklauso mano nuomonės, mano norų ir poreikių, viskas visada turi būt taip, kaip ji nori, aš netgi turiu būt susikaustęs ir galvot ką šneku, kad nesusipykt. Atrodo, aš jai kaip įrankis pasiekt sau naudos. Tikrai nesijaučiu mylimas, jaučiuosi išnaudojamas, negerbiamas, net įžeidinėjamas, labai kontroliuojamas..
Galbūt esu šiek tiek pats kaltas, kad jau nuo santykių pradžios nusileisdavau, neparodydavau savo charakterio. Ir kartais, kai bandome kalbėt, ir klausiu kodėl taip elgiasi, jos atsakymas būna, kad aš elgiuos taip pat, todėl aš kaltas dėl jos elgesio… Darosi vis sunkiau… Senai viduje jaučiu, kad reikėtų viską baigti, pabūt vienam, suprast ko noriu, susidraugaut su savimi, tačiau to padaryt negaliu, galbūt ir nenoriu. Iš dalies esu jai dėkingas, norėčiau gyvenimą nugyvent kartu su ja, laimingai, tačiau tokiuose santykiuose būt sunku. Jei juos dar galima vadint santykiais…
Kai būname kartu, dažniausiai kalbame apie buitinius dalykus ar tiesiog žiūrime ką nors, tylime… Tiesiog nebėra net atrodo stipraus ryšio.
Taigi, ką man vertėtų daryti? Ar įmanoma pataisyt šiuos santykius, ar belieka tik juos nutraukt? Beje, augau nedarnioje šeimoje, nežinau ar tai svarbu, tačiau kilo mintis tai pasakyt. Lauksiu jūsų nuomonės, patarimų. Noriu iškart padėkoti visiems specialistams.
Antanas
Komentuoja medicinos psichologė Lora Šapailienė
Dėkui už norą ir pastangas kalbėti apie sunkius, nemalonius dalykus savo gyvenime bei ieškoti atsakymų, ką su visu tuo daryti, kaip elgtis, kokius pasirinkimus padaryti. Tai, ką išgyvenate, bendraudamas su mergina – iš vienos pusės, siekį būti kartu, taikytis prie jos norų, reikalavimų, iš kitos – rūpinimąsi savimi, savo jausmais santykiuose – natūrali ir bendražmogiška poros santykių dalis. Taip jau yra, kad stipriausi barniai ir ginčai dažniausiai vyksta su tais žmonėmis, kuriuos mylime labiausiai. Galbūt dėl to, kad mūsų jausmai jiems padaro mus pažeidžiamais ir nesaugiais. Gal dėl to, kad su tais, su kuriais kartu gyvename, dažnai matomės: jei jų nebuvimas sukelia mums skausmą, tai jų buvimas kartais būna tiesiog nepakenčiamas. O priežasčių barniams pakanka: pyktis, skirtingi požiūriai, malonumas paerzinti kitą ar jausmas, kad tave nori paerzinti. Tačiau barniai nepaneigia meilės, jie tik parodo, kaip sunku priimti žmogų, kai jį mylime: ypač, kai jis prieštarauja, išreiškia savo nuomonę ar būna bejausmis mūsų atžvilgiu. Sakoma, kad meilė – sportas, skirtas tik patiems stipriausiems…o jūs, sprendžiant iš amžiaus ir patirties, esate šio „sporto‘ naujokas…
Rašytojas Dani Fleisher į klausimą, kodėl taip sunku mylėti ir leisti būti mylimam, atsako:
1. Jūsų jausmai ne tiek daug reiškia. Jausmai – lengva santykių dalis. Jie gali būti nuostabūs ir suteikti daug malonių akimirkų. Tačiau realybėje jūsų jausmai reiškia ne tiek jau daug. Reikšminga tai, kaip jūs elgiatės. Kiekvieną mielą dieną bendrauti ir klausytis, surasti kompromisus ir atleisti, ieškoti savyje kantrybės visa tai išbūti, ir išbėgti vidurnaktį atnešti jai jogurto – štai kas priverčia patikėti, kad jūs ją mylite ir jūsų jausmai realūs.
2. Meilė nenugali visko. Kartais nugali laikas. Arba logika, arba bagažas, arba baimė, kad iš gyvenimo jūs norite skirtingų dalykų, arba problemos su nervais, arba pinigai…
Ir nei vienas iš paminėtų dalykų pats savaime nepaneigia tos didelės tarp jūsų esančios meilės.
3. Meilė nepriima hipotezių. Jūs turite daug idėjų apie tai, kas esate šiame pasaulyje, bet tai – tik idėjos. Tol, kol jūsų santykiai jas patvirtina arba paneigia. Tik tada sužinote, kaip iš tiesų galite pasielgti konkrečioje situacijoje, ir dažnai tai šimtu mylių toliau nuo turimų įsivaizdavimų apie save. Kartais pasirodome geresni, nei manėme, kartais – stipresni, bet kartais būname šokiruoti savo menkumo.
Jūs niekada nežinote – kol nesužinote.
4. Eikite gultis pikti. Kartais būna toks taškas, už kurio nieko gero jau nebenutiks. Jūs kalbėjotės, įrodinėjote ir nusileidote, ir vėl pradėjote kalbą – ir nėra jokio progreso. Nėra variantų, kaip šią dieną padaryti geresnę. Jei dar nepasakėte to, dėl ko vėliau tikrai gailėsitės, tai jau artėjate link to…Tokioje situacijoje geras miegas – vienintelis jūsų išsigelbėjimas (tik nebūkite idiotu ir neatsisakykite miegoti vienoje lovoje, kad keliautumėte su pledu ant nepatogios sofos. Tiesiog gerbkite tą nematomą liniją, esančią tarp jūsų, nuostabioje jaukioje dvivietėje lovoje).
5. Pasijuokite iš visko, ypač iš savęs. Geriausia, kas liks ištrūkus iš santykių duobės – pajuokavimai, kuriuos vėliau, po kelių metų, vienas kitam pasakosite. Kartais ji ginasi ne nuo jūsų, o nuo savo praeities. Netikėtai, lygioje vietoje, kai jūs neteisingai įjungiate skalbimo mašiną ar atnešate ne „tuos“ obuolius… Ką jai tai primena ? Jūs galite niekada to ir nesužinoti.
6. Atleiskite, nes jūs tai galite. Visur ir visada, kur tik įmanoma.
7. Meilė – tai ne išsigelbėjimas. Jūs negalite nieko išgelbėti ir jūsų niekas negali išgelbėti. Negalima „pataisyti‘ ar „išgydyti“ santykių. Jūs galite padėti surinkti į visumą tas dalis, kurias kitas žmogus nori surinkti, siekdamas išsigelbėti – suteikite jam paramą ir pakankamai „statybinės“ medžiagos – ir tai viskas. Jei pulsite pats gelbėti, jums vargu ar pavyks, o jei išgelbėjimo tikėsitės iš partnerės, ji pajus jūsų lūkesčių naštą, ir jūs abu nekaip jausitės, kai jai nepavyks išpildyti jūsų lūkesčių.
8. Leiskite būti silpnu. Sau. Jai. Jums abiems. Kartais mes visi būname silpni ir net apgailėtini. Visi turime vietas, apaugintas storu riebalų sluoksniu, iki kurių kartais prisiliečiame. Visi turime momentų, stipriai susijusių su praeitimi. Tokios baimės slypi labai giliai. Turite leisti savo partnerei būti silpna, būti mažesne nei yra iš tiesų, nors tai išties nelengva. Kad ji būtų tikra, jog nesulauks amžinai trunkančio nuosprendžio, jei pasirodys silpna. Tai galima ir tai vadinama saugumu santykiuose.
9. Tai ne visada asmeniška. Būna sunku suprasti, kad kiti gali užgauti netyčia, be jokių piktų kėslų. Yra smūgių žemiau juostos, kuriais žmogus ginasi ne nuo jūsų, o nuo savo praeities. Visai netikėtai, lygioje vietoje, kai jūs neteisingai įjungiate skalbimo mašiną, atnešate ne „tuos“ obuolius. Ką jai tai primena? Jūs negalite žinoti…
10. Kiekvienas judėkite savo eilėje. Nesinaudokite vienas kitu, kaip to besinorėtų. Įsitikinkite, kad kiekvienas iš jūsų, kaip ir anksčiau, esate pats sau – su tuo, ką turite tik jūs, vienintelis toks žmogus. Geriausia, ką galite padaryti, likti toje vietoje, kur žinote, kad galite toliau gyventi ir be savo partnerės, jei jau taip nutiktų. Kuriam laikui jūs liksite pasimetę ir ištuštėję, bet jūsų pasaulis nesugrius. Jūsų partnerė greitai pajus, kaip ją slegiate, jei savo pasaulį kursite tik jos dėka.
11. Tačiau jūsų jausmai turi reikšmę… Kaip ten bebūtų, jus tai jaudina. Ir jūs būtinai apie tai kalbėkite.
12. Siurprizas! Gėlės ant stalo ketvirtadienį. „Aš tave myliu“ – be perspėjimo, tiesiog…Įjungti automobilio sėdynės šildymą, kai ji tik išeidinėja iš namų. Tai mažos smulkmenos, bet jų būna pakankamai ilgam keliui…
Įsiklausykite į šiuos patarimus, pagalvokite, kaip jūs elgiatės aprašytais atvejais ir kur toks elgesys jus abu nuves.
Siūlau pradėti nuo jūsų paties išsakyto noro: „jaučiu, kad reikia suprasti, ko noriu, susidraugaut su savimi“. Taip jau nutinka gyvenime – kai jūs pats nežinote, ko norite, šalia esantis žmogus priverčia jus gyventi jo norais (savo laiške jūs tai patvirtinate – „mergina neklauso mano nuomonės, norų ir poreikių, viskas visada turi būti, kaip ji nori“). Kiek jums tai pažįstama: žinoti savo norus, juos gerbti, siekti jų įgyvendinimo ? Rašote, kad augote nedarnioje šeimoje, įprastai, tokiose šeimose neklausinėjama vaikų, ko jie nori, apie ką svajoja, kaip jaučiasi – jie priversti gyventi pagal tėvų norus, kokie žalojantys vaiką jie bebūtų. Jei taip nutiko ir jums, pats laikas pradėti pažinti save – tą neatrastą žemę ir mokytis pasirūpinti savimi. Tai reiškia, išdrįsti patikėti, kad jūsų norai turi teisę būti, kad jums svarbu jų siekti, o dažnai – ir apginti, kai kitas žmogus jų nepaiso, menkina ar savo norus laiko reikšmingesniais.
Kitas žingsnis būtų pripažinti sau, kad tai, ką jaučiate, yra labai svarbi jūsų realybės dalis. Rašote, kad nesijaučiate mylimas, jaučiatės išnaudojamas, negerbiamas, įžeidinėjamas. Reaguokite į tai rimtai ir atsakingai, netinkama būtų abejoti, neigti, manyti, kad neteisinga taip jaustis. Pagalvokite, kokiose situacijose taip jaučiatės – ką tuomet mergina jums sako: kokius žodžius, kokiu balso tonu, kaip elgiasi su jumis, kitais žmonėmis. Ar jums tai ką nors primena? Jei taip, ar kartu atgyja ir buvusiose patirtyse išgyventi jausmai ? Į ką jautriau reaguojate – į tai, ką jaučiate šiandien, ar į tai, ką tuomet, anksčiau jautėte ? Ką norisi daryti taip jaučiantis ? Jei dabartiniuose santykiuose iškyla ir vaikystės patirtis, gali atsirasti ir vaiko reakcijos – baimė, bejėgiškumas, silpnumas, pasimetimas, gal net noras pabėgti, užsidaryti ar atsiriboti. Prisiminkite, kad šiandien jūs – suaugęs vyras, todėl galite reaguoti ir kitaip – ne vaikiškai ar paaugliškai. Kai jau galite save tyrinėti, visada atsiranda daugiau galimybių kitaip kalbėti – pranešti apie tai, kas jums netinka, dėl ko blogai jaučiatės, kai girdite iš merginos tokius žodžius…., matote tokį elgesį….su jumis. Taip pat atsiranda galimybė priimti sprendimą išsiskirti, jei jūsų santykiuose vyksta kažkas tokio, su kuo jūs ar jūsų mergina niekada nesusitaikys.
Trečias žingsnis – santykių vystymas. Auginimas to, kas išties verta meilės, to, kas gali tapti meilės sustiprėjimo pagrindu. Ką kitame žmoguje galiu mylėti tampa tam tikru santykių vystymo resursu. Atsakykite į klausimą – ką matau merginoje kaip vertą mano meilės ? Ką pats galiu padaryti, kad tapčiau vertu jos meilės ? Kas gero gali išaugti iš mūsų santykių ? Kur matau mūsų bendrumą?
Įsiskaitykite į Aido Marčėno eilėraštį – Tylus pasišnekėjimas auštant:
neapykantos yra pilnas
žmogus sako vienas
kitas sako žmogus
yra sklidinas meilės
tyli trečias žmogus
yra pilnas žmogaus
jis galvoja
Linkiu jums ir toliau mokytis – mylėti pačiam, leisti šalia esančiajam mylėti jus – gyvenimas kartu nelengvas, bet tikrai vertas būti vis geresniu mylinčiuoju, mylimuoju.
Lora Šapailienė | lora.sapaile@gmail.com,
medicinos psichologė, psichoterapeutė
Iliustracija: rawpixel.com
Arba tesiog gyvent vienam ir neapsisunkint
Antanai, tau dar tik 20, o tu kalbi kaip penkaisdešimtmetis, svaigsti apie kažkokią amžiną meilę ir šeimą su mergina, kuri tavęs nemyli. Ji myli save, ir tave tik tiek, kiek tu tą jos meilę sau pačiai įprasmini. draugų neliko ne veltui, kad daugiau dėmesio skirtum jai. Nepalik savęs, neignoruok, tai, ką jauti, neiškok kaltės savyje, nesijausk blogai dėl to, kas vyksta ir nemanyk, kad tai vyksta dėl to, kad blogai elgiesi. Kaip tu besielgtum, niekas nepasikeis. Tai niekur neveda. p.Loros pateikti pasiūlymai galioja subalansuotuose, brandžiuose santykiuose, kokiais jūsų santykiai nėra. Tiesiog pasižiūrėkit tiesai į akis, iš šono, nuoširdžiai, galvodamas ne apie ją, bet apie save, jei tai įmanoma. Esu tikras, kad suprasi, kad stengiesi jai įtikti tam, kad tave labiau mylėtų, kad nebūtų konfliktų, kad būtų ramu ir taip gražu, kaip tu svajoji.
Dar paskaityk šiame portale straipsniu su žymėmis: manipuliavimas, savivertė. Ir pagūglink apie santykius su narcisistu. Sėkmės pamatant realybę!