Jaunatvišką išvaizdą nulemia mąstymas?
Sakoma, kad visos ligos gimsta „iš galvos“ . Pasirodo, žmogaus jaunystei įtakos turi ne tik teisingas gyvenimo būdas, bet ir mąstymas.
Vidiniai psichologiniai konfliktai gali sukelti astmą, gastritą, nervinę anoreksiją, o stiprus stresas – širdies infarktą. Mokslininkų nuomone, senėjimo procesas taip pat vyksta ne vakuume. Išvengti jo šiuolaikinis mokslas dar nesugeba, tačiau sulėtinti tikrai įmanoma.
Už senėjimo proceso spartą atsakingas vadinamasis biologinis amžius, kuris, priešingai, nei visuotinai manoma, gali smarkiais skirtis nuo kalendorinio amžiaus.
Anot psichologijos mokslų daktarės Susanne Kraus iš Masačusetso universiteto, organizme niekas nepasikeičia jūsų 30-ojo ar 40-ojo jubiliejaus dieną. Tačiau gavę sveikinimo atvirutę su nemaloniu jums skaičiumi jūs tampate visai kitu žmogumi. Pasijuntate vyresni, brandesni ir matuojatės sau atitinkamą elgsenos modelį.
Dauguma žmonių ima riboti save, kartodami sau kasdien, kad jau kažkas nedera jų amžiuje, kažko jie sau nebegali leisti. Tada žmogus pradeda psichologiškai senti, ima mažiau rūpintis savo išvaizda, nustoja sportuoti. Moterys ima vartoti kosmetikos priemones, neatitinkančias tikrojo jų odos amžiaus. Dėl to senėjimo procesas paspartėja.
Net jeigu mintys apie senatvę to proceso nepaleidžia, vis tiek organizmas reaguoja į sumažėjusį fizinį krūvį, padidėjusį streso lygį, medikamentus, be kurių anksčiau puikiausiai išsiversdavo.
Mokslininkai teigia, kad biologiniam amžiui turi įtakos apie 200 veiksnių. Kad ir kokie būtų jų rezultatai, jei žmogus pats neieško sau ankstyvo senėjimo, tai jis bus kupinas jėgų, o jo išvaizdoje nesimatys jokių pokyčių.
Kaip intelektas veikia psichologinį amžių?
„Ryšys tarp intelekto ir gyvenimo trukmės yra toks pat apčiuopiamas, kaip ryšys tarp rūkymo ir plaučių ligų“, – pabrėžia „Scientific American“ publikuoto straipsnio autoriai. Ir ne tik todėl, kad protingas žmogus rečiau patenka į gyvybei pavojingas situacijas.
Mokslininkų nuomone, gyvenimo trukmė pailgėja dėl to, kad „suprantantis“ žmogus lengviau adaptuojasi prie jį supančių aplinkybių ir patiria mažiau streso. Kaip mano specialistai iš Mayo Clinic mokslinio tyrimo centro, psichologinė senatvė prasideda tada, kai žmogus praranda savo reikšmę aplinkiniams ir pasijunta bejėgis. Nuo to gelbsti smegenų aktyvumas.
Paskutiniu metu buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie patvirtino hipotezę: kuo daugiau laiko žmogus skiria savo išsilavinimui, tuo mažesnė jam gresia senatvinės silpnaprotystės rizika. Kiekvieni studijų metai 11 proc. sumažina šio susirgimo riziką.
Kalendorius – pagrindinis mūsų priešas
Kalendorius ir socialinės normos sendina mus ne mažiau už prastą ekologiją, mitybą ir žalingus įpročius. Psichologiškai jaunas žmogus sensta lėčiau nei senukas sieloje. Kalendorinis amžius gali smarkiai skirtis nuo realaus, biologinio, tačiau mūsų visuomenėje kriterijus tebėra būtent žmogaus išgyventų metų, dienų skaičius.
Jis užima tą vietą visuomenėje, kurią jam diktuoja kalendorinis amžius. Nepriklausomai nuo sveikatos ir išsivystymo, jis būna nelygiateisis iki 18 metų, 30-ies turi padaryti karjerą, sukurti šeimą, o po 55 metų, nepriklausomai nuo jo realių galimybių, visuomenė „nurašo“ jį ir išleidžia į „atsargą“, o vėliau – į pensiją.
Jeigu žmogus dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės, gauto milžiniško palikimo ar loterijoje išlošto Aukso puodo, pasitraukia į pensiją 25 metų, tai jo socialinis amžius bus lygus 55–65 metams, t. y. atitiks pensinį.
Tai anksčiau ar vėliau padarys įtaką žmogaus psichologinei būsenai. O vėlai susilaukęs vaikų ir auginantis juos brandžiame amžiuje žmogus „pajaunina“ savo socialinį statusą.
Psichologai tvirtina, kad maždaug po 35 metų žmogus pradeda jausti stiprų psichologinį spaudimą nuo kiekvienos naujos gimtadienio „datos“. Kai kurie specialistai net rekomenduoja liautis švęsti gimtadienius arba sustoti vienoje vietoje, pavyzdžiui, kasmet švęsti savo 35 metų jubiliejų.
Anot psichologės S. Kraus, reikia kuo mažiau prisirišti prie datų ir dažniau klausti savęs: „Kiek metų duočiau dabar sau, jei nežinočiau savo amžiaus?“
Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt