Kada vyras linkęs į neištikimybę?
Išlikus problemoms šeimoje, pirmiausia, anot individualiosios psichologijos analitiko, seksologo Viktoro Šapurovo, reikia įvertinti, kas iš tikrųjų vyksta tarp sutuoktinių: kas dominuoja, kas paklūsta, ar kiekvienas gali išsikalbėti. Atitikimą reikia vertinti 3 srityse: emocinis artumas, dvasinis-protinis artumas, fizinis-seksualinis artumas. Jie visi yra vienodai svarbūs. Sutrikimas bet kurioje srityje per tam tikrą laiką suardo ir kitas artumo rūšis.
Klausimas:
Esame susituokę 6 metus, tačiau pastebiu, kad vyras yra linkęs į
neištikimybę. Jo elgesys dažnai sukelia ginčus. Pastebiu, kad ypač
alkoholis jį veikia taip, kad flirtavimui nebelieka ribų – jis pamiršta
mane, itin maloniai bendrauja su kitomis. Ar su tuo belieka susitaikyti ir tai jau yra vyro genuose, ar galiu bent stengtis pakeisti vyro elgesį? Jis tvirtina, kad man yra ištikimas, kad priekaištauja be reikalo ir sau gadinu nervus. Be to, esu radusi jo telefone dviprasmiškų žinučių.
Atsakymas:
Vyro elgesys rodo, kad artumas nėra pakankamas tarp jūsų. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių. Genai paprastai neperduoda tokio elgesio, užtat vaikystės įspūdžiai turėtų būti svarbiausi. Vaikystėje formuojasi vaiko asmenybė. Tėvai daro įtaką vaikui savo aktyvios pastangomis jį auklėti ir savo pavyzdžiu. Apskritai vyrai yra labiau linkę į papildomus kontaktus su moterimis, tam yra biologinis pagrindas. Tam, kad sėkmingai nugyventumėte dviese, tenka abiems pusėms dėti nemažai pastangų, jos būna svarbios įvairiais bendro gyvenimo tarpsniais.
Susipažinus su vyro tėvų gyvenimo ypatybėmis galima sudaryti įspūdį, ko bus galima laukti iš vyro. Vyras neretai atkartoja tėvo, rečiau motinos šeimyninį elgesį. Jei tas elgesys labai neigiamas, būsimasis suaugęs gali pasirinkti kontrastinį elgesį, tai yra, stengsis elgtis priešingai. Bet ir tuo atveju, elgesio būdas vis vien panašės į vieno iš tėvų, tik jau pasąmoningai.
Alkoholis vyrui „padeda” nugalėti stipresnę žmoną
Polinkis į priklausomybę nuo alkoholio taip pat daugiau priklauso nuo matyto tėvų elgesio, dėl genetinės priklausomybė kilmė yra toliau diskutuojama. Vyrui alkoholio vartojimas neretai „padeda“ psichologiškai nugalėti stipresnę žmoną. Alkoholis sumažina proto kontrolę, atpalaiduoja tam tikram laikui. Alkoholis negali būti tikru šios problemos sprendimu, jis tik pakeičia žmogaus būseną tam tikram laikui, suteikia laikinos drąsos. Paskui seka atgailavimas, kaltė jausmas, nusižeminimas.
Taigi, vyksta negeri dalykai šeimoje. Jie gali leisti įtarti, kad tas žmogus iš viso nesugeba gyventi šeimoje. Tuomet jokios antros pusės pastangos nebus sėkmingos. Bet tai yra paskutinė mintis, iki jos dar reiktų pabandyti suvokti situaciją ir bandyti ją pagerinti.
Mintis apie pastangas pakeisti sutuoktinį yra neįgyvendinama, mes galime keisti tik save ir tai, analitiko pagalba. Bet kadangi kiekvieno iš bendravimo dalyvių (šiuo atveju sutuoktinio) indėlis į santykius yra lygiai 50%, tai čia ir atsiveria galimybės žmonai.
Poros atitikimą reikia vertinti 3 srityse
Pirmiausiai reikia įvertinti, kas iš tikrųjų vyksta tarp sutuoktinių: kas dominuoja, kas paklūsta, ar kiekvienas gali išsisakyti. Toli gražu ne visi sugeba tai įvertinti be specialistų pagalbos. Atitikimą reikia vertinti 3 srityse: emocinis artumas, dvasinis-protinis artumas, fizinis-seksualinis artumas. Jie visi yra vienodai svarbūs. Sutrikimas bet kurioje srityje per tam tikrą laiką suardo ir kitas artumo rūšis.
Galima galvoti, kad šiuo atveju yra žmonos dominavimas. Tai gali skatinti vartoti alkoholį ir žiūrėti į kitas moteris, nors to pamatai yra padėti vaikystėje. Tai gali pasireikšti ir seksualiniame gyvenime: vyras gali jaustis nepakankamai laisvas.
Aš tikslingai daugiau kalbu apie jūsų indėlį į šeimos santykius, nors vyro pusėje, kaip minėjau, gali būti daug problemų. Tiesiog jūs esate vienintelis žmogus šiuo metu, kuris galbūt nori ir todėl pajėgus keistis, kad situacija šeimoje pagerėtų. Iš esmės to tikslas yra tikro artumo atkūrimas arba sukūrimas. Tam gali prireikti nemažai pastangų.
Šaltinis: delfi.lt
Smagu skaityti „delfio” išvadas: aišku, kad kalta Žmona, na neatmetant mažutėlės galimybės, kad „vyro pusėje gali būti daug problemų’, bet jas turi išspręsti Žmona, nežiūrint tai, kad problemų „pamatai padėti vaikystėje” Reziume: „Iš esmės to tikslas yra tikro artumo atkūrimas arba sukūrimas. Tam gali prireikti nemažai pastangų.” KAIP? Kokios tos pastangos turi būti? Aišku nepaisant to, kad :”Bet kadangi kiekvieno iš bendravimo dalyvių (šiuo atveju sutuoktinio) indėlis į santykius yra lygiai 50%” kiek suprantu vaiduokliaujančiam vyrui daryti nereikia NIEKO. Taigi: viskas labai paprasta, šeimos išlikimas yra vien Žmonos atsakomybė.
VISI vyrai yra linkę į neištikimybę.. jei gerai sėdi ant moralės, tada gal ir viskas būna gerai