Kai mintys užvaldo viską

0 (0)

Pastaruoju metu konsultuodamas pajuntu, kad man į galvą pradeda lįsti visokios keistos mintys. O kaip tik apie mintis šį kartą ir norėsiu pakalbėti. Man atrodo, kad dauguma problemų kyla dėl to, kad žmonės per daug tiki savo mintimis.

Iš tikrųjų, kam taip stipriai tikėti tomis mintimis, kurių patys nesugalvojate, o tiesiog jas pastebite? Pradžioje atskirkime, apie kokias mintis aš kalbu. Kognityvinė ir elgesio terapija tokias mintis vadina automatinėmis. Šios mintys atsiranda neprašomos ir dažnai pasilieka – taip pat neprašomos. Kitą minčių grupę, kuri neturi specifinio pavadinimo, aiškumo dėlei įvardykime „sąmoningomis“ mintimis. Tai mintys, kurias Jūs patys sugalvojate.

Automatinės mintys

Jūsų dėmesio centre jos atsiranda nuolatos, tik ne visada jas pastebite. Šios mintys ypač paūmėja, kai nieko neveikiate, kai tiesiog sėdite ar einate. Tokiomis akimirkomis norėtumėte nieko negalvoti, tačiau Jums nepavyksta. Tuo metu kylančios mintys ir yra automatinės.

Sąmoningos mintys

Dažniausiai jos atsiranda tada, kai mes turime kažką nuspręsti ar sugalvoti. Pavyzdžiui, kai einate į parduotuvę ir norite atsiminti, ką nusipirkti ar kai bandote sugalvoti, ką parašyti savo disertacijoje – visa tai yra sąmoningos mintys. Man rašant šį tekstą kai kurios mintys yra sąmoningos, nes aš galvoju, kaip jas sudėlioti į žodžius, kad Jūs jas suprastumėte.

Iš kur kyla problema?

Nerimas dabar kamuoja daugiau žmonių nei prieš 100 metų ir dėl to kaltas didesnis informacijos kiekis, pasikeitusi kultūra ir atsakomybių gyvenime struktūra. Žmonės nerimauja, nes jiems kyla automatinės mintys apie ateitį. Viskas būtų gerai, jei Jūs į tas mintis nekreiptumėte dėmesio, bet… čia ir prasideda problemos. Kai Jūs pradedate atkreipti dėmesį į savo automatines mintis ir priskirti joms kažkokią reikšmę, nerimas tik dar labiau didėja.

Panašiai nutinka depresijos atveju, tik čia mintys sukasi apie praeitį. Ir vėl Jūs dauguma atvejų savo automatines mintis apie save ir kitus stipriai sureikšminate. Šalia dar atsiranda ir sąmoningų minčių: jei aš taip galvoju, tai gal taip ir yra.

Pridėsiu prie šio dueto ir įkyrias mintis. Jos gali pasitaikyti tiek nerimo, tiek depresijos metu. Nors dažniau tokių mičių turi nerimaujantys pacientai. Kartais pradžioje būna tik įkyrios mintys, tačiau jei į jas per stipriai kreipiamas dėmesys, tai viskas gali peraugti į sutrikimą. Įkyrios mintys savo prigimtimi yra visiškai automatinės ir tai žmones labai glumina, nes jie nesupranta, iš kur jiems kyla tokios mintys. Pavyzdžiui, važiuodamas automobiliu staiga pagalvoju, kad kitoje eismo juostoje esantis vairuotojas gali atlikti neleistiną manevrą ir tada mes susidurtume. Prie šios minties dar iškyla ir avarijos vaizdinys. Štai tokia yra mano automatinė mintis. Ją aš galiu paversti įkyria mintimi, jei pagalvojęs išsigąsiu, kad ta vizija pranašiška ir atsitiks būtent taip, kaip pagalvojau ir dėl to vengdamas avarijos važiuosiu kitu keliu nei planavau arba (ir) pradėsiu save kaltinti ir bausti už tai, jog man kilo tokia kvaila mintis.

Jums kilusios automatinės mintys neturi jokios galios, jei su jomis neįsivelsite į dialogą. Pavyzdžiui, žmogus bijo skristi lėktuvu, nes kadaise buvo patyręs stiprią turbulenciją. Kiekvieną kartą, kai jam reikia kažkur vykti lėktuvu, atsiranda mintys, kad kelionė baigsis blogai. Tada tas žmogus pradeda jausti nerimą, kuris nėra malonus ir dar labiau sustiprina mintis apie blogą pabaigą. Žmogus tokių minčių nenori ir bando joms visaip priešintis, ramina save, bando racionalizuoti, prisimena statistiką, tačiau niekaip negali nusiraminti. Taip nutinka, nes dėmesys būna nukreiptas į pavojaus vengimą, kurį jaučią smegenys ir fiksuoja jose esantis migdolinis kūnas, atsakingas už pavojaus stebėjimą. Toks smegenų žaidimas atrodo nelogiškas, tačiau smegenys daro viską, kad tik padėtų Jums išlikti gyvam. Jei Jums atrodo, kad lėktuvu skristi yra nesaugu, tai smegenys apie tai Jus informuoja tiek automatinių minčių, tiek fizinių pojūčių, tiek jausmų pagalba ir taip skatina neskirsti lėktuvu ir likti saugiam.

Tai ką daryti?

Kai tik pradėjau mokytis ir dirbti psichoterapeutu, tai labai stipriai tikėjau, kad nelogiškas mintis galima įveikti logiškais argumentais ir faktais. Dabar galvoju, kad ne visos automatinės mintys yra vienodos ir ne visas jas galima įveikti logiškai. Tačiau visas mintis galima traktuoti kaip mintis ir jas tiesiog priimti kaip smegenų veiklos produktą. Tos mintys (net jei jos ir ką nors reiškia) kelia tik diskomfortą, tad geriausia jas paleisti / priimti / nekreipti dėmesio ir pan. Kai tik pastebite automatinę mintį, galite ją įvardyti kaip mintį ir viskas. Jos nereikia interpretuoti, nes tokiu būdu mintis sureikšminama ir jai priskiriama kažkokia prasmė. Jei mintis laikoma prasminga, į ją pradedamas kreipti dėmesys – o kas nutinka tokiu atveju, jau aptariau aukščiau šiame tekste.

Aš tikiu, kad būtų galima išvengti labai daug problemų, jei žmonės kreiptų mažiau dėmesio į savo automatines mintis ir jas priimtų tik kaip mintis, o ne faktus ar kažką ypatingo reiškiančius konstruktus.

Sunkiausia dalis yra tai įgyvendinti. Galima pradėti nuo priminimo sau, kad mintys yra tik mintys, vėliau pradėti praktikuoti mindfulness meditaciją.

Ne kartą įsitikinau, kaip mano pacientams gyvenimas palengvėjo kelis, o kartais ir kelias dešimtis kartų, kai jie savo mintis pradėjo traktuoti tik kaip mintis ir ėmė jų nebesureikšminti.

P.S. Pavyzdžių apie automatines mintis ir jų įtaką būtų galima vardyti be galo, bet Jūs ir patys žinote, kaip jos atrodo.

Dainius Jakučionis | pauze.lt
Gydytojas psichoterapeutas, lektorius