Kaip atsilaikyti prieš energijos vampyrus?
Kai kurie žmonės be paliovos siurbia energiją iš savo kolegų. Vokiečių psichiatras Hamidas Peseschkianas šiuos varginančius bendradarbius vadina energijos vampyrais ir paaiškina, kaip reikėtų su jais elgtis. Knygos „Energijos vampyrai: kaip su jais elgtis?“ autorių kalbina vokiečių žurnalistė Karin Kofler. Pokalbis buvo publikuotas portale bilanz.ch.
– Pone Peseschkianai, darbo santykių pasaulis Jums atrodo kaip „energijos vampyrų“ apgyventa Transilvanija. Kaip tiksliai apibūdintumėte energijos vampyrą?
– Šią sąvoką aš vartoju kaip metaforą pavadinti žmonėms, kurie iš mūsų atima labai daug energijos. Kiekvienas savo aplinkoje turime žmonių, kurie nepaaiškinamu būdu kelia mums negatyvius jausmus. Žmonių, kuriuos pamatę, nejučia įsitempiame. Jie sutinkami tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
– Kokie vampyrų tipai ypač dažnai sutinkami darbo santykių pasaulyje?
– Visų pirma, žinoma, vampyras Ledo Luitas. Tai žmogus, viską perkeliantis į racionaliąją plotmę, nes emocinė plotmė jam iš viso neprieinama. Antras tipas, kuris dažnai sutinkamas darbe, – vampyras Aukštalipys. Jam būdinga nuostata: tikslas niekuomet nėra pakankamai aukštas. Kartelė turi būti keliama vis aukščiau.
– Tai verčia nerimauti.
– Taip ir yra. Už šių vampyrų tipų slypi pakankamai žema savivertė, kuri nuolatos turi būti keliama naujais pasiekimais. Į šią kategoriją patenka daugybė vadybininkų.
– Tačiau juk turint žemą savivertę neįmanoma padaryti karjeros?
– Aš to neteigčiau. Žemą savivertę galima puikiai maskuoti. Didelė vadovų dalis yra nusiteikę narciziškai ir išmokę save parduoti. Galima pasiekti gerų rezultatų ir be vidinio pasitikėjimo savimi.
– Ar kiekvienas vadovas tam tikra prasme yra energijos vampyras?
– Ne, gerą vadovą nuo energijos vampyro skiria sugebėjimas pažvelgti į save iš šalies ir apmąstyti savo elgesį. Tas, kas reguliariai žvilgteli į veidrodį, klausosi, ką kiti apie jį mano, turi kur kas mažiau problemų su savo bendradarbiais ir pavaldiniais.
– Ar gebėjimas pažiūrėti į save iš šalies mažėja kylant karjeros laiptais?
– Tokio pavojaus išties esama. Tas, kuris sparčiai kyla, išgirsta vis mažiau atsiliepimų. Pavaldiniai nedrįsta nieko pasakyti, žmona galbūt jau seniai prarado viltį, kad jos partneris atkreips dėmesį į savo trūkumus.
Jeigu pasiseka, kritika jį pasiekia iš paauglių vaikų, tačiau jie irgi greitai palieka namus. Lieka tik vienišas vadovas.
– Šiais laikais daug kalbama apie socialinius gebėjimus, kad jie daug lemia siekiant paaukštinimo. Nepaisant to, daugybė vadovų nesugeba spręsti konfliktų. Kodėl?
– Nes dauguma įmonių yra orientuotos tik į rezultatą. Vadovai vertinami pagal finansinius rodiklius.
Visi jų veiksmai ir mintys daugelį metų sukasi tik apie tai.
Ir jeigu staiga jiems tenka spręsti konfliktą savo komandoje, daugeliui tai per sunku, nes emociškai jie niekada nebuvo tam pasirengę arba emocijos jiems apskritai yra svetimos.
– Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?
– Šiuo metu aš dirbu su ligonine, kuri finansiškai nuostolinga ir turi imtis griežtų taupymo priemonių.
Neseniai tuo klausimu buvo sušauktas posėdis, į kurį vyriausiasis vadovas atvažiavo su nauju „Lamborghini“. Jis aiškiai nebuvo pajėgus suvokti, kaip esant tokiai sunkiai situacijai, šį jo signalą supras kolegos.
– Nesutarimai su vadovybe – viena dažniausių išėjimo iš darbo priežasčių. Ką daryti, jeigu jums vadovauja energijos vampyras?
– Jei sugebate perprasti vadovą, tai jau pusė darbo. Ar jis atima iš manęs energiją? Kodėl, nuo ko tai priklauso? Šiuos klausimus turėtų sau kelti kiekvienas. Neseniai teko konsultuoti finansų direktoriaus pavaduotoją. Vadovas jam nuolatos keldavo reikalavimus „padarykite tą ir aną, tučtuojau“.
Taigi jo šefas – žmogus, kuriam nuolatos reikia skubiai patenkinti būtinuosius psichinius poreikius, kaip mes tai vadiname. Mano klientas dėl to būdavo nuolat pervargęs. Šiuo metu, beje, jam sekasi daug geriau, nes jis išmoko atsiriboti.
– Kodėl mes iš viso labai stengiamės dėl savo vadovų?
Daugelis vaikystėje patiria situaciją, kad tėvai giria tada, kai jie padaro ką nors gera, pavyzdžiui, gauna gerus pažymius arba susitvarko kambarį. Šis nuolatinis pripažinimo ir pagyrimo troškimas vėliau perkeliamas į darbo santykių pasaulį ir gula ant vadovo pečių.
– Tačiau dauguma vadovų nešvaisto pagyrimų.
– Taip, nes emocijos jiems svetimos, jie mano, kad pavaldinių alga jiems yra pakankamas pagyrimas.
– Kaip geriausia elgtis su vampyru Ledo Luitu, kuris yra abejingas emocijoms?
– Rekomenduojama labai neatsiverti. Nes labai didelis pavojus smarkiai nusivilti.
Visuomet geriau vaizduoti šaltakraujį ir atsipalaidavusį, jeigu praeidamas vadovas paklausia, kaip sekasi. Jeigu jūs jam iš tiesų išlietumėte širdį, jis to nesuprastų, jam būtų per daug informacijos.
Reikia sugebėti su kitu žmogumi siekti ne trokštamo, bet įmanomo santykio.
– Ką konkrečiai Jūs turite omenyje?
– Jeigu kas nors yra nepasiekiamas emociškai, nereikėtų bandyti to pakeisti. Su tokiu žmogumi reikia bendrauti tik racionalioje plotmėje.
– Ar moterys lengviau atpažįsta energijos vampyrus, negu vyrai?
– Dažniausiai taip. Moterys daug daugiau galvoja apie savo socialinę aplinką, negu vyrai. Tačiau jos nebūtinai padaro teisingas išvadas. Moterys labiau linkusios kaltinti save, todėl jos labiau pasiduoda vadovų spaudimui.
– Yra žmonių, kurių visi vengia. Ar pažįstate tokių?
– Žinoma. Turėjau klientą, kuris atėjo pas mane dėl nervinio išsekimo. Besikalbant su juo paaiškėjo, kad jam kildavo sunkumų bendraujant su visais kolegomis. Jis buvo universalus vampyras.
Paaiškėjo, kad jis neapkentė bendravimo su žmonėmis ir pateko į vadovo poziciją, nes jo profesiniai pasiekimai buvo puikūs. Deja, taip dažnai nutinka.
Dažnai tokiems žmonėms niekas nepasako, kokį slegiantį poveikį jie daro aplinkiniams.
– Jūs pats esate vadovas. Ar Jums dar niekas nepasakė, kad slegiate savo aplinką?
– Aišku, pasakė. Aš vadovauju psichoterapeutus rengiančiam institutui, todėl nuolatos gaunu atsiliepimų iš bendradarbių, daugiau nei 120 docentų ir 350 būsimų psichoterapeutų.
Kartais dėl to gali būti tikrai nelengva, bet pavojus pačiam tapti energijos vampyru gerokai sumažėja.
Šaltinis: lrytas.lt
Straipsnio turinys neatsako I antrastes klausima
Sutinku su pirmuoju komentatorium, straipsnyje apibudinamos vampyru savybes, bet kaip pries juos atsilaikyti-ne..