Kaip tapti patenkintu ir jausti pilnavertį gyvenimą?

0 (0)

Man 24, gyvenu Didžiojoje Britanijoje. Rašau dėl to, kad jau darosi sunku suprasti save patį. Dažnai galvoju apie gyvenimą, jo prasmę, egzistenciją. Prieš metus buvau supančiotas gilios depresijos ir atrodė, jog visas kūnas ir mintys yra paralyžiuotos.

Kreipiausi pas specialistą. Kurį laiką atrodė, kad darosi lengviau suprasti save bei aplinkinius ir depresijos debesys sklaidosi. Deja, pastebiu, kad tai nėra tiesa. Atrodo, kad tai pablogėja ir norisi verkti, tai pagerėja ir tai kaip užburtas ratas nuolatos kartojasi. Dažnai nejaučiu pilnatvės jausmo.

Esu užsiėmęs vaikinas, domiuosi fotografija, dirbu teatre, sutinku labai daug įvairių žmonių, turiu daug nuostabių draugų, kuriuos labai myliu, bet ramybės savyje nejaučiu. Atrodo, kad esu nuolatiniame maratone, bėgime, lyg kažkas bėgtu paskui mane, todėl nenustoju ir apkraunu save vis naujais darbais ir veikla.

Iš vienos puses tai yra gerai, bet tai nuolatos mane nuvargina ir nerandu laiko sau pačiam. Atrodo aš visur ir su visais, o tuo pačiu metu be savęs. Todėl jaučiu tuštumą. Bandau tai pakeisti, pasėdėti namuose bent vieną dieną į savaitę, bet kai tik gaunu tokį šansą, jaučiu, kad turėčiau būti kažkur ir su kažkuo ir pradedu jausti tuštumą.

Atrodo lyg kažką praleidžiu ir kažkas nuostabaus vyksta kažkur, tuomet kyla nepasitenkinimas savimi. Man sunku surasti balansą, atrodo jog noriu visko iškart, bet kai gaunu tai ko labai norėjau, nebenoriu nieko ir puolu į negatyvų mąstymą ir visai nebesuprantu ko noriu. Praeityje turėjau panikos priepuolio simptomų.

Prašau, padėkite atsakyti, kur slypi aukso gysla, kai esi patenkintas ir jauti pilnavertiškumą. Kodėl nejaučiamas pasitenkinimas gavus tai ko labai norėjai, o geriausiu atveju, tai nusibosta per greitai..

Ačiū,
Mantas

Komentuoja psichologė Jurgita Skiparienė

Sveiki, Mantai. Ačiū už laišką. Jame jaučiamas liūdesys, abejonė, skausmas, rūpestis ir tuo pačiu viltis ir lūkestis, kad tai gali pasikeisti.

Pirmiausia noriu Jus pagirti už drąsą ir sąmoningumą. Mūsų kultūroje apskritai, o ypač vyrų tarpe, nėra įprasta kalbėti apie savijautą, juolab, kai žmogus jaučiasi pažeidžiamas, sutrikęs ir neramus. Mūsų kultūroje paplitusi nuomonė, kad „vyrai stiprūs, jie pagalbos neprašo“. Ar ne todėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi Europoje (ypač vyrų)?

Suvokti ir kreiptis pagalbos, kai jaučiasi (ypač emociškai) blogai gali tik stiprus, drąsus ir sąmoningas žmogus. Džiaugiuosi, kad Jūs būtent toks.

Jūsų aprašomi simptomai labai primena depresijos, ar depresyvios būsenos simptomus, juolab, kad kaip sakote, prieš metus tai jau ir patyrėte. Kreipėtės į specialistą ir savijauta pagerėjo. Mantai, depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai nereiškia, kad kartą susirgęs žmogus pasmerktas visam gyvenimui, tačiau jis yra padidintoje rizikoje. Provokuojantys rizikos faktoriai gali būti įvairiausi: vidiniai (sunkios somatinės ligos, hormonų kiekio kraujyje svyravimai, neuromediatorių (serotonino, noradrenalino ir kt) disbalansas, paveldėjimo faktoriai) ir išoriniai (nesaikingas alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas medikamentais, įtampa darbe, moksluose, ar kitoje socialinėje aplinkoje, psichologinės traumos ir kriziniai įvykiai, o kartais ji ištinka tada, kai gyvenimas, rodos, klostosi kuo puikiausiai).

Mantai, labai rekomenduoju Jums kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris įvertintų Jūsų emocinę būklę ir parinktų individualų, būtent Jūsų būklę atitinkantį pagalbos būdą. Nebūtinai egzistenciniai klausimai, prislėgta nuotaika ir kt. reiškia depresiją, tačiau mums visiems svarbu būti dėmesingais sau ir kitiems. Tikrai svarbu nenumoti ranka į depresijos simptomus, ieškoti pagalbos ir turėti galimybę džiaugtis gyvenimu.

Psichologė Jurgita Skiparienė | psichologas-jums.lt
El. paštas: jurgita@psichologas-jums.lt