Kaip tikėti savo vaiku, kai matai jį vienokį namie, o kitokį apibūdina mokykla?

5 Responses

  1. Algis parašė:

    Perskaičiau patarimus ir manau juose trūksta vieno aspekto. Tai dažnai pasitaikanti auklėjimo klaida, kuri suformuoja vaikui dvigubas reakcija į aplinką. Tai nuo mažens dažnai kartojami teiginiai „Galima – negalima, sveika – nesveika, gražu – negražu” ir pan.
    Kaip pavyzdį pateksiu stebėtą situaciją:
    Kažkada, sėdėdamas balkone kieme stebėjau tokia situaciją. Mažuliukas vaikas buvo išleistas į kiemą ir jam mama davė saujelę čiulpinukų. Vaikelis sėdo ant dviratuko, bet čiut pavažiavus ėmė ir pargriuvo ir čiulpinukai pabiro. Mama dar nebuvo nuėjus ir pamačiusi ėmė garsiai jam sakyti: „Neimk! Neimk nuo žemės – negalimą! Ateik duosiu dar, o tuos palik!”. Vaikiukas nedvejodamas paliko tuos ir nulėkė pasiimti kitų. Na ir vėl sėdęs ant dviratuko smagiai mynė jį ir kramsnojo saldainiukus. Tačiau valgant saldainiai susivalgo ir jie baigėsi. Tada vaikiukas privažiavo prie pabirusių saldainiukų.., apsidairė.., mama nemato. Na ir greitai susirinko juos, ir vėl smagiai važinėdamasis valgė.

    Kas šioje situacijoje formuojasi? Mažam vaikiukui ir visiškai nebuvo aišku kodėl negalima. Ir ko gero jis nebūtų patikėjęs, jei jam ir būtų pasakyta, kad skaudės pilvuką, o būtų pats išbandęs ar tikrai. Ir štai dabar jis jau sužino, kad nuo žemės saldainiukus rinkti ir valgyti negalima jei mato mama, nes ji tada barsis. Bet jei mama nemato – galima, nes pilvuko juk nesuskaudo. Štai tokios panašios situacijos ir suformuoja dvigubą reakciją į aplinką. Namuose reikia elgtis taip ir taip, kad būtų viskas ramu ir gerai. O mokykloje jau galima elgtis kitaip, nes mama nežino, nemato ir todėl bus rami. Na, o gatvėje ir dar treti standartai, nes ten ir mokytoja nepasiekia. Todėl auklėjant verta labai atidžiai formuoti ir įdiegti vaikui bendrą pasaulėžiūrą ir gyvenimiškus dėsnius. Supažindinti vaiką su pasauliu, kaip formuojasi ryšiai ir santykiai ir kad nereikia išsikovoti vietą po saulė, o kur kas naudingiau būti draugiškam saulei. Tačiau šiuos dėsnius jau turi žinoti tėvai. Ir ne tik žinoti, bet ir gyventi pagal juos.

    Todėl esamoje „problemoje” problema ta, kad vaikas nežino pagal kokius dėsnius formuojasi santykiai su aplinką ir tik paklūsta, nes juk kiekvienas nori ramybės namuose. Ir kada signalas iš mokyklos pasiekia mamą, po pokalbio su mama vaikas sužino, kad mama sužinos ir namų ramybė bus sudrumsta ir tik todėl paklūsta ir stengiasi elgtis mandagiau, tačiau ir toliau nežino kodėl verta taip elgtis. Jei žinotų – jam net ir nuošalioje gatvėje tarp draugų nekiltų mintis elgtis kitaip. Nors aišku, kad išbandytų daug variantų, tačiau sugebėtų pastebėti pokyčius santykiuose su aplinka ir sugebėtų pats padaryti tinkamas išvadas.

  2. Jurgita parašė:

    Aš irgi drįsiu pasakyti savo pastebėjimus. Miela, Inga, kiek aš įžvelgiu, tai jūsų vaikas nuostabus kaip reta, laisvas šiuolaikinės kartos atstovas, deja kaip graudu iki nevilties bebūtų, bet pedagoginį darbą dirba daug „seno kirpimo” atstovų ir jie nenori savotiškai „užleisti” vadovavimo pozicijos jaunimui, nes jie masto taip-viršesnis yra mokytojas, tėvai, suaugę, o vaikai yra žemesnės kastos lyg. Tačiau juk tai senai įrodyta, kad yra žiauriai žalingas požiūris ir ypač pedagogikoje tokio nebegali būti. Mokytojai senai ruošiami dirbti su jaunimu kaip lygiu su lygium, gerbiant jį, skatinant augti, laisvai reikštis.
    Todėl mano manymu jums reikėtų kreiptis į vaikų teisių specialistus pagalbos, kad jie padėtų nutraukti šitokį psichologinį smurtą mokykloje. ir jei jau kreiptis pas psichologą, tai vaikas turi būti garantuotas, kad psichologas ne pasikeisti padės, o pirmiausia nusiimti tuos padarytos jau žalos pančius, nepelnytos kaltės naštą ir padės jums kaip mamai, patars kaip vaiką paruošti gyvenimui tame sudėtingame pasaulyje.
    Žinokit, kad nuo manęs jums patys nuoširdžiausi palaikymai, o jūsų palaikymai vaikui yra patys patys svarbiausi. besąlygiškai juo pasitikėkite, klausykite ir priminkite, kad būtent toks koks jis yra, yra vienintelis unikalus ir tobuliausias, jo keisti nereikia, tik išmokinti prisiderinti prie pasaulio. Jūsų atveju gal net verta paieškoti kitos mokyklos, bet kad vaikas žinotų garantuotai, jog tai ne dėl jo kaltės, o dėl jau iškrypusios visos šios mokyklos bendruomenės, kuriai įtaką padarė ta mokytoja.
    Sėkmės jums, laikykitės ir su blogiu teks kovoti jums:)

    • palaikau parašė:

      Labai gaila..deja deja..kad mokykla, mokytojai ir visa svietimo sistema toooookia tolima vaikui, ypac paaugliui. O toks pedagoges elgesys – nuteikineti bendraklasius ir tevus – visiska negarbe mokyklai. Linkiu jums stiprybes, Inga, o visai Lietuvai – kad mokyklose butu vykdomos ne tik trumpalaikes, vienadienes akcijos „be patyciu”, o priimama tam tikra ugdymo kultura, taktika ir profesine etika…kada pagaliau atsikratysime to siauro poziurio ir santykio – mokytojas/mokinys…gaila, kad Lietuvoje tiek daug nekompetetingu pedagogu…ir jokios pagalbos…tai kam tos vaiko geroves komisijos? mokyklos psichologas? socialinis pedagogas? ir kiti bendruomenes nariai? et..
      zinote Inga, daugelis zymiu pasaulio zmoniu – mokykloje buvo nuvertinti, pedagogai nesugebedavo izvelgti talento (kitaip mastancio, drasaus vaiko nesugebedavo priimti)
      ir pabaigai:
      ..zuvis puva nuo galvos…tokia jau ta Lietuviska tiesa..

  3. Anonimas parašė:

    Trūksta tėvo pavyzdžio. Jei ne tėvo, tai senelio, bočelio. Jei ir čia problema, bent jau tvirto vyriškio, pusbrolio ar giminaičio. Tam tikro vyro, kuris būtų tinkamu autoritetu, pavyzdžiu. Realiu. Krepšininku, sportininku. Gi dabar stumdo ribas ką gali daryti Vyras, ko negali, ir pedagogėms tas nepatiks niekada. Jos vyrą baus ne už neišmoktas žinias, o už elgesį statydamos kuolą, skambinės klasės tėvams. Juolabiau dar ir brendimas ir bendros klasės su priešingos lyties atstovėms tik apsunkina. Jei davė savaitę – laikas „paremti” klasės fondą ir visi vargai baigsis.

  4. --- parašė:

    Pridėsiu įspūdžius iš savo mokyklos laikų.
    Susidūriau su ta pačia problema – mokytojų nuteikinėjimų prieš tam tikrus mokinius. Už tai, kad nepatinka, nesimoko ar … Man retai tekdavo tokių komentarų iš mokytojų sulaukti, kadangi esu ramesnis žmogus ir moku ignoruoti provokacijas, taip pat ir mokiausi gerai, tai tiesiogiai nebūdavo ko prikibti. Užtai tikrai galiu pasakyti, kad dažnai mačiau klijuojamas „etiketes” būtent iš tam tikrų mokytojų, kartais net atvirai rodomą panieką ar žeminimą. Nežinau pilnai, kokia situacija čia, bet siūlyčiau palaikyti sūnų. Jei įmanoma, pakeisti mokytoją. O gal ir mokyklą. Problemų visur rasis, bet tikrai gerai žinau, kaip smarkiai gali būti „nuskalpuojamas” už tai, kad esi kitoks, kad nebijai sakyti minčių ir neprisitaikai. Sėkmės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *