Kelias iš depresijos

7 Responses

  1. Jurgita parašė:

    Būtina ieškot pagalbos. Kur?

    • Radusi pagalbos, reikiamu metu... parašė:

      Manau galima paieškoti psichologo ar kito šios srities specialisto. Psichologą galima rasti paprasčiausiai ligoninėje, kurioje gydotės fizinius negalavimus.

  2. Anonimas parašė:

    Visi 8požymiai tinka :> jaučiuosi taip galbūt pusmetį.Ir kur galėčiau kreiptis dėl to?:>

  3. Mykolas parašė:

    Tai kur tos pagalbos galima gauti?

  4. Socialiniai memuariai parašė:

    Kadaise, gal būdama dvylikos, ėmiau ir nusprendžiau paskambinti į jaunimo pagalbos liniją,.Jaučiausi žvėriškai vieniša,nesuprasta ir pati savęs nekenčianti asmenybė..Nors tuo metu gal greičiau tiesiog butybė,.Paskambinau, atsiliepė moteris tokiu tonu lyg poliklinikoje, maždaug; (nu ko dabar dar tau čia reikia?):D Nežinojau ką sakyti, te ištariau ” ar galima su jumis pasikalbėti?Atsakas buvo, Kąą?eee, nu kalbėkit nu , garsiau kalbėt negali? Pakartok iš naujo ką ten kalbėjai,. Žaibo greičiu nuspaudžiau raudoną mygtuką ir prisiekiau daugiau niekad neskambinti ten,. Tiesiog tikėjausi šiek tiek kitokio pokalbio,buvau prisiskaičiusi, kad ten žmonės pasiryžę tiesiog pasikalbėti,išklausyti,patarti, nukreipti galbūt kokia linkme,.Viskas ko norėjau tai tik keleta patarimų iš žmogaus, kurio nėra mano aplinkoje, paprasčiausios nuomonės,..Dabar man „užeina” tokie pusmetiniai depresijos, tingumo periodai,.Nežinau nei nuo ko pradėti, ką baigti, nei kam aš galiu tikti, nei ar turiu pakankamai ryžto,.Paprastai atsistoju pati,bet užtrunka ilgai,manau su specialisto pagalba būtų kiek kitaip.Tačiau, pamenu ir su drauge kažkada važiavome suradę nemokama psichologą poliklinikoje,.Lydėjau ją dėl jos problemų,bet mąsčiau ir pati kada apsilankyti,.Pamenu tik pravėrus duris, pusamžė „daktarė” užrėkė: Kur lendi? ne tavo eilė! uždaryk duris, dabar išvis pietūs bus, jei skaityt nemoki,. Draugė laukė, o man ,.Sunku suvokti man ,.Tikrai labai sunku,.Juk tai viso labo vaikai, panašūs į mažus ,pasimetusius žvėrelius, dabartiniai jų pojučiai nulemia jo elgesį ir požiūrį į pasaulį visam likusiam gyvenimui,.Jei penkiolikmečiai tai suvokia, kodėl pamiršta tie patys „specialistai” kurie praktikuoja psichologiją? Juk jie iš esmės pasirinko savo gyvenimę stabdyti visą žalą kurios pilni ateina tie jauni pasimetę veidai,.Tik deją išeina su dar didesnę žala ir nusivylimu iš tų nelemtų kabinetų,.Tai, kad kažkuris drįsta ateiti, manau jau yra milžiniškas žingsnis.Galimybė jį „atbaidyti”yra tiesiog nesvietiškai trapi,. Be abejonės yra kompetetingų žmonių, tikrai trokštančių suteikti pagalbos. Žmonių, kurie žvelgia į savo profesiją, kaip į begalinį mokslą ir tobulėjimą,o ne tik dar vieną prakeiktą darbo dieną,. Tačiau asmeniškai aš turiu ta komleksą,.Man jau virš dvedešimt ,bet aš jį jau turiu ir tiesą sakant, nemanau,jog dabar taip paprastai atsiverčiau kitam žmogui,.Net jei ir neatrodau turinti problemų,.Aš pogalais net pati sau retai kada būnu sąžininga ir atvira,.

    • Anonimas parašė:

      Tikrai,kad nepasisekė su pagalba. Bet yra ir gerų specialistų.bandykit dar paieškoti tinkančio specialisto

  5. Rūta parašė:

     Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Vaistai ne visada tinka, o šalutinis jų poveikis verčia jaustis dar didesniu ligoniu. Man padėjo psichoterapija, knygos, plaukiojimas, meditacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *