Ko sergantys bipoliniu sutrikimu žmonės nesako savo gydytojui ir kodėl?

Kiekviena liga ir kiekvienas asmeninis simptomas yra labai intymus dalykas. Intymus iki tiek, kad nedrįstama apie juos kalbėti su savo asmeniniu gydytoju. Geras kontaktas su prižiūrinčiu gydytoju yra būtina sąlyga kokybiškam gydymui, medikamentų ir kitokios pagalbos paskyrimui.

Dėmesio ir laiko stokojantys gydytojai tiesiog „nuštišina” pacientus nuo savęs, išrašydami eilinį receptą, o nuoširdaus pokalbio siunčia pas visus kitus įmanomus specialistus. Negali ar nenori jie kalbėti? Šis klausimas abiems pusėms ir pacientams ir gydytojams.

Sergantieji bipoliniu/afektiniu (BP) sutrikimu turi ne mažai asmeninių paslapčių, kurias drįsta viešinti retai. Viena iš tokių paslapčių yra nereguliarus vaistų vartojimas, medikamentų dozių savarankiškas reguliavimas arba visiškas nutraukimas. Psichotropiniai vaistai dažnai sukelia nemalonius pašalinius reiškinius: slopinimą, emocijų blankumą, sustingimą, sukaustymą, lėtumą, burnos džiuvimą, rijimo sutrikimus, blizgią veido odą ir dar daug kitokių. Ne retai pašaliniai simptomai būna daug sunkiau ištveriami nei pačios ligos sukelti nemalonumai. Sergantieji intensyviai domisi savo liga ir jiems skiriamais medikamentais, todėl informacinių lapelių teikiama žinia apie vaistų toksiškumą, žalą kitiems organams juos atbaido nuo pastovaus medikamentų vartojimo.

Piktnaudžiavimas svaigalais , o kartais net priklausomybės – tai dar viena paslapatis. Medikamentai ir alkoholis – sprogstamasis mišinys, bet ligoniai taip pat žmonės. Jie tokie pat kaip ir sveikieji, jie gyvena gyvenimą, linksminasi ir švenčia ir dažnai pakelia taurelę ar išlenkia bokalą. Vienus alkoholis veikia panašiai kaip ir sveikuosius, kitiems jis sukelia manijos būsenas, kitiems padidintą jautrumą ir dirglumą, pyktį ar net agresiją. Viskas kaip ir pas kitus alkoholio vartotojus.

Seksualinės problemos šių pacientų tarpe taip pat ne naujiena. Hiperseksualumas, nimfomanija, polinkis į nesaugius lytinius santykius, didelė partnerių kaita daug dažnesnė pas BP sergančiuosius. Gydytojai neklausia, o pacientai nekalba šia tema. Viešos nuomonės spaudimas labai didelis, monogamija vis dar paplitusi ir tik ji viena toleruotina, bet šių žmonių gyvenime seksas ir daugiau nei vienas partneris yra kasdienybė. Kasdienybė su padidintu sekso kiekiu būdinga į maniją linkusiems žmonėms. Išvargina nuolatinis partnerių ieškojimas, jų kaita ir slapstymasis, bet problema lieka nespręsta, nes apie ją gėda viešai kalbėti ar su gydytoju tartis.

Daugelis negatyvių simptomų, kurie jau perlipa BP registro rėmus lieka niekada neišsakyti. Tylima apie haliucinacijas, kliedesius. Tylima vengiant hospitalizavimo ar didesnės vaistų dozės. Tylima, nes gėda ir nesaugu. Tylima, nes niekas nesiklauso, o gal net ir niekam nerūpi. Už pinigus, dykai – vistiek šie simptomai lieka neišsakyti. Diagnozės pakeitimas į sunkesnę – lyg nuosprendis, kurio stengiamasi išvengti bet kokia kaina.

Paslaptys – lyg vaikščiojimas per rūką, bandymas rasti kelią, nežinant kur einama, taip atrodo BP gydymas.

Su pagarba,
Daiva Žukauskienė
Geštalto terapeutė
+37067445602
geradaiva@gmail.com
http://www.gestalt-terapeute.lt/kontaktai/