Kodėl daugelį žmonių slegia nežinomybės jausmas?4 (1)
Daugelis mūsų vertiname žinojimą, kas laukia ateityje, net ir tais atvejais, kai žinios nėra pozityvios. Londono universitetinio koledžo mokslininkai atliko nedidelį tyrimą, kurio metu analizvo žmonių reagavimą į nežinomybę dėl ateities.
Tyrimo, kuris publikuotas Gamtos komunikacijų žurnale, metu žmonėms buvo rodomos uolos ir prašoma atspėti, ar po jomis yra gyvatės. Kai po uola iš tiesų buvo gyvatė, tuomet tyrimo dalyviams – tiek vyrams, tiek moterims – būdavo suteikiamas elektros šokas ties ranka.
Tyrėjai tuomet matavo individų streso lygį – buvo stebimi fiziniai rodikliai, tokie kaip akių vyzdžių išsiplėtimas ir prakaito liaukų išsiskyrimas.
Išsiaiškinta, kad daugelis vyrų ir moterų jautė didesnį stresą tuo metu, kai jautė neužtikrintumą, palyginus su tais atvejais, kai žinojo, jog patirs šoką.
Su pastaruoju tyrimu galima palyginti daug kasdienių situacijų. „Žinojimas, kad tavo lėktuvas yra atšauktas gali kelti mažesnį stresą nei nervinis laukimas, kol skrydis vis reguliariai atidedamas”, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius Archy de Berker iš Londono universitetinio koledžo.
„Kitas asmuo gali laukti medicininių rezultatų. Jei esate užtikrinti, kad tyrimas praėjo sklandžiai, arba tikite, kad jis nesėkmingas, galite patirti mažiau streso nei tuo atveju, kai visiškai nenutuokiate apie tyrimo rezultatą”, – teigia tyrėjas.
Mokslininkai pripažįsta, kad tyrimo mastas yra nedidelis, ir, kad nepaisant to, jis parodo niuansus, kaip žmonės reaguoja į stresą.
„Nežinomybė yra sudėtinga smegenims, nes sunku nustatyti, ką daryti ir kokius sprendimus priimti. Įtariu, kad stresas – tiek turintis susijaudinimo komponentų, tiek nepasitenkinimo – padeda susidoroti su neužtikrintomis situacijomis, skatindamas mūsų budrumą ir siekį šių situacijų vengti”, – sako A. de Berker.
Londono universitetinio koledžo mokslininkas siūlo prakikuoti meditaciją, kuri galėtų padėti susidoroti su stresinėmis reakcijomis į nežinomybę.
„Manau, kad meditacinės ir religinės praktikos, kurios suteikia dabartinio laiko įvertinimo džiaugsmą, bei susitaikymą su likimu, gali padėti sumažinti stresą, palengvinant mūsų jautrumą nežinomybei”, – išeitį siūlo A. de Berker.
„Kadangi nežinomybė susijusi su ateitmi, tad jei esate įnikę į dabartį, tikėtina, jog dėl neužtikrintumo stresuosite mažiau”, – tikina tyrėjas.
Parengė anglija.today
Iliustracija: Caleb Frith