Kodėl dauguma moterų bijo aplinkinių kritikos ir kaip nuo jos išsivaduoti?

Daugelis protingų, talentingų ir turinčią puikių idėjų moterų įsitikinusios kad iš aplinkinių teikiamo grįžtamojo atsako gauna objektyvios informacijos apie save – savo gebėjimus, stipriąsias ir silpnąsias savybes, savo darbą. Paradoksalu, bet dauguma jų siaubingai bijo nesėkmių ir kritikos –galvodamos, kad yra nepakankamai geros, kvalifikuotos ar patyrusios darbuotojos, vadovės, mamos ar partnerės. Tačiau, ar tikrai visuomet turime reaguoti į aplinkinių nuomonę? Kodėl bet kokią kritiką dažniausiai priimame kaip savo pačių klaidas ir nesėkmes? Leidyklos VAGA išleistoje pasaulinės lyderystės ekspertės ir populiarių konferencijų pranešėjos Tara Mohr knygoje „Siek daugiau“ dalijamasi įkvepiančiu moterų lyderystės modeliu, kaip įveikti abejones savimi, išmokti priimti aplinkinių kritiką ir drąsiai įgyvendinti savo idėjas.

Kaip netapti tapti priklausomoms nuo kitų žmonių nuomonių? Autorė pateikia idėjų ir konkrečių praktinių būdų, kurie padės labiau pasitikėti savimi, atrasti savo pašaukimą, išsivaduoti nuo perfekcionizmo ir perdėto planavimo. Užuot nerimavus dėl to, ką pagalvos kiti žmonės, išmoksite, kaip pajusti pasitenkinimą savimi, o nuolatines abejones savimi pakeisti vidine ramybe ir išmintimi. Susipažinkite su trimis moterų lyderystės ekspertės Taros Mohr įvardijamais principais, padėsiančiais išsivaduoti nuo aplinkinių pagyrų ir kritikos.

Kaip turėtume priimti aplinkinių kritiką?

Daugelis moterų gyvena galvodamos, kad iš aplinkinių gauna objektyvios informacijos apie save – savo gebėjimus, stipriąsias ir silpnąsias savybes, savo darbą. Iš tiesų, grįžtamasis atsakas apie jus nesako nieko – pasako tik apie jį teikiantį žmogų. Pavyzdžiui, jeigu pasiūlote savo verslo idėją potencialiam investuotojui ir jis nesusidomi, jums tai rodo, kas jį domina, o kas jo nedomina. Tačiau tai gali nieko nerodyti nei apie jūsų kaip verslininkės gebėjimus, nei apie jūsų idėjos kokybę. Jeigu jūsų artimieji mano, kad esi neatsakinga mama, tai nieko dar nieko nesako apie jūsų motinystę. Tai tik rodo, kaip jie įsivaizduoja atsakingą motinystę.

Grįžtamasis atsakas praneša mums apie jį teikiančių žmonių nuomones ir prioritetus. Jis negali rodyti tavo pranašumų ir vertės. Kai tai suprantame, išsilaisviname – tampame laisvos klausti, rinkti kitų nuomones ir į jas atsižvelgti. Nes iš tikrųjų grįžtamasis atsakas yra ypač svarbus. Palauk, kol išdėstysiu kitą, labai reikšmingą, šios idėjos dalį – dėl to, kad apie tave grįžtamasis ryšys nieko nesako, negalima nekreipti į jį dėmesio. Grįžtamasis atsakas gyvybiškai svarbus ne dėl to, kad ką nors sakytų apie tavo vertę, o dėl to kad pasako, ar pasiekiame žmones, kuriuos turime pasiekti.

Jeigu verslininkė nori padaryti paveikų pristatymą investuotojams, jai reikia suprasti grįžtamąjį atsaką, kad suprastų, kas juos skatina investuoti. Jeigu rašytoja nori, kad jos kūryba būtų populiari, jai reikia žinoti, koks gali būti būsimų skaitytojų grįžtamasis atsakas. Jeigu mokytoja nori, kad jos mokiniams patiktų pamokos ir jie daug ko išmoktų, iš jų grįžtamojo atsako ji turi sužinoti, ar tai vyksta.

Taip žvelgdama į grįžtamąjį atsaką, galite į jį reaguoti visiškai ramiai ir neleisti jam išmušti jūsų iš pusiausvyros, nes žinote, kad tai tėra naudinga informacija, ir nieko daugiau. Grįžtamasis atsakas neturėtų nei labai išpūsti jūsų pasitikėjimo savimi, nei sužaloti. Jis skirtas ne tam. Jis suteikia jums taktinės informacijos, kaip pasiekti žmones, kuriuos nori pasiekti. Grįžtamasis atsakas yra emociškai neutrali informacija, rodanti, kas veikia tavo tikslinę auditoriją, kas įtraukia žmones, kuriuos nori įtraukti, kas daro įtaką žmonėms, kuriems nori padaryti įtaką.

Kaip rašo Meeta Kaur, rašytoja, lektorė ir Amerikos sikhų tekstų rinkinio sudarytoja: „Dabar žvelgiu į kritiką kaip į informacijos šaltinį, panašiai kaip į naujienų straipsnį ar laikraščio nuomonių skiltį. Laikoma informacijos šaltiniu, ji neskaudina, yra nuasmeninama ir tampa naudinga, atveriančia akis.“

Ar visuomet turėtume atsižvelgti į kitų žmonių nuomonę?

Talentingiausios moterys labai mėgsta darbo proceso dalį, kai yra atsiklausiama kitų žmonių nuomonės ir prašoma jų patarimų. Tada jaučiamės bendradarbiaujančios, palaikančios santykius su kitais, nuolankios. Taip pat jaučiamės saugios: kitų žmonių nuomonių išklausymas padeda įsitikinti, kad mūsų idėjos yra suprantamos ir priimamos gerai, arba padeda sužinoti, kada jos tokios nėra. Deja, dažnai nesugebame filtruoti grįžtamojo atsako – atskirti to, į kurį būtina atsižvelgti, nuo to, į kurį atsižvelgti nebūtina.

Didesnė dalis grįžtamojo atsako yra nereikšminga ir nebūtina į ją reaguoti. Tai ypač aktualu moterims – inovatorėms, pokyčių iniciatorėms, aktyvistėms. Dalis to, ką girdite, tėra skepticizmas. Kartais tai rodo, kad žmonės jaučia grėsmę arba nesupranta naujų idėjų. Kartais reiškia prisirišimą prie įprastinių dalykų. Kai kas tėra vienas iš galimų būdų reaguoti į jūsų darbus. Svarbiausia visuomet savęs klausti: į kokį grįžtamąjį atsaką turiu atsižvelgti ir reaguoti, kad efektyviau pasiektumėte savo tikslus? O koks grįžtamasis atsakas neveikia jūsų efektyvumo ir galite jo nepaisyti? Nebūtina reaguoti į darbo kolegų nuomones. Bet jei nori įgyvendinti idėją dabartinėje įmonėje, reikia atsižvelgti į vadovo nuomonę, į kelių įtakingų kolegų ir turbūt vieno ar dviejų mentorių, kurie buvo šios srities lyderiai ir kurių palaikymas būtų lemiamas.

Štai žmonės, į kurių grįžtamąjį atsaką, norint efektyviai siekti savo tikslų, dažnai nebūtina reaguoti:

• Šeima ir draugai. Žinoma, malonu ir gera aptarti dalykus su šeima ir draugais, kurių įžvalgas gerbi ir kurių palaikymas tau svarbus. Bet dažnai klausiame jų informacijos, kurios jie negali duoti. Ar gali geriausia kolegė darbe patikimai patarti, kad jūsų karjeros pokyčiai yra įmanomi? Ar tėtis tikrai gali pasakyti, kad jūsų verslo idėja yra perspektyvi? Kalbėdama su jais sulauksite įvairių asmeninių nuomonių, baimių ir bandymų jus palaikyti taip, kaip jiems atrodo geriausia, – dažnai jie gali manyti, kad saugiau būtų siekti mažiau. Bet greičiausiai neišgirsi iš jų informacijos apie savo naująjį projektą – kaip į jį reaguoja tikslinė auditorija? Ar suinteresuotos šalys turi palaikyti, ar neturi?
• Mentoriai ir ekspertai. Moterys dažnai laukia mentorių ir ekspertų, t. y. savo srities tėvų ir motinų, leidimo veikti ir palaikymo. Pradedate tinklaraštį apie vaikų auklėjimą ir klausiate populiaresnio šios srities tinklaraštininko nuomonės. Turite idėją, kokią naują paslaugą klientams galėtų pasiūlyti jūsų įmonė, ir klausiate vadovės, ar, jos nuomone, klientams tai patiktų. Tačiau dažnai konkrečios srities ekspertai gali ne visai suprasti, ką siūlote, pajusti grėsmę, pasipiktinti ir (arba) nesuprasti tikslinės auditorijos poreikių.

Svarbiausi žmonės, kurių grįžtamąjį atsaką reikia išklausyti, yra tikslinė auditorija ir sprendimų priėmėjai, kuriuos turite pasiekti ar paveikti. Svarbiausias žmogus, kurio grįžtamąjį atsaką jums reikia gauti, yra tikslinis skaitytojas. Svarbiausias grįžtamasis atsakas dėl naujos paslaugos idėjos ateina iš klientų, kuriems ta paslauga skirta, – tik jie gali pasakyti, ar norėtų tokios paslaugos, ar ne. Jeigu svarstote keisti darbą ir pereiti į kitą sritį, samdantis vadovas ar tos srities personalo atrankos specialistas galėtų geriau patarti nei draugas ar šeimos narys.

Paklauskite savęs – ką bandote įtikinti ar įtraukti? Tų žmonių grįžtamąjį atsaką ir turite gauti. Jeigu dirbate versle, tai gali būti ne viena suinteresuota šalis: investuotojai, klientai, galimi partneriai. Dirbate visuomeninėse organizacijose, tai gali būti rėmėjai ir klientai. Meno kūrinių srityje – potenciali auditorija.

Ar visuomet sulauksite kritikos?

Daugelio mūsų požiūris į kritiką yra problemiškas ir netinkamas: sulaukusios jos imame galvoti, kad ką nors darome negerai. Daugumai moterų ritika reiškia, kad padarėme klaidą. Arba kad nepavyko numatyti kitų žmonių reakcijų ir tinkamai joms pasirengti. Arba kad tai atsitiko dėl netinkamo jūdų elgesio ir dėl to, kad nepakankamai klausiau savo intuicijos.
Prireiks nemažai laiko suprasti, kad kai siekiate daugiau, sulaukiate kritikos. Nieko negalite dėl to padaryti ir dažniausiai nieko nereikia daryti. Nustokite galvoti apie kritiką kaip problemos signalą, yra pradėkite galvoti, kad kritika yra neatsiejama bet kokio reikšmingo darbo dalis. Pagalvok apie moteris, kuriomis žavitės, nes jos padarė reikšmingą įtaką savo bendruomenėse, įmonėse ar veiklos srityse. Ar jomis visi žavėjosi? Tikrai ne. Kai tik moterys sako ar daro ką nors svarbaus, sulaukia tiek pagyrų, tiek kritikos. Vieni žmonės atsistoję joms ploja, kiti apmėto pomidorais.

Todėl kiekvienai moteriai naudinga turėti „išsivadavusį nuo kritikos“ sektiną pavyzdį – moterį, kuria žavisi, kurios darbai sulaukė daug kritikos ir kuri toliau dirbo jos nepaisydama. Jūsų sektinas pavyzdys gali būti asmeniškai pažįstama moteris, darbo vadovė, šiuolaikinė politikos ar visuomenės veikėja. Gali būti ir istorinė veikėja, o gal jos vaidmenį gali atlikti net jūsų pačios vidinė mentorė. Kai sulaukiate griežtos kritikos ar išgyvenate jos baimę, galite savęs paklaust, kaip į tai reaguotų ji? Ką to sulaukusi darytų ji? Atsakymai į šiuos klausimus parodys naujų galimybių, kaip elgtis toliau.

Tara Mohr „Siek daugiau“, vertė Lina Kadžiulytė, Leidykla VAGA, 2018 m.