fbpx

Kodėl nelaimingos poros neišdrįsta nutraukti santykių ir tąsosi metų metus?
0 (0)

Man and woman against white padded wall --- Image by © Alex I. Forsey/Corbis

© Alex I. Forsey/Corbis

Klausimas: Sveiki, ilgą laiką draugavom su vaikinu, pagaliau atėjo laikas apsispręsti – liekam kartu ar skirstomės, nes jis pradėjo trypčioti. Atsirasdavo įvairių draugų/-ių, užklasinių užsiėmimų ir t.t., buvo ir kitų moterų… Kai jis atsikraustė pas mane (aš gyvenu su tėvais), aš pasakiau, kad tai laikina, kad noriu gyventi atskirai, jis sutiko. O galiausiai pastebėjau, kad jam tai pradėjo patikti. Neseniai jis man tą ir pasakė, kad jam netrukdo mano tėvai, čia tik man visi trukdo. Vis dažniau vakarus jis leidžia pas tėvus kambary. Aš tapau irzlesnė, jautresnė (ne tik dėl to, bet kraunasi vis daugiau problemų, kurių jis nenori spręsti).

Pokalbiai su juo niekaip nesivysto. Jis nuolat kartoja, kad aš prisigalvoju, aš pavargau ir VĖL neturiu nuotaikos arba pasirenka TYLOS poziciją. Pradėjau ne juokais pykti…

Labai susipykom. Atrėžė, jog viskas man negerai, ir jeigu jis toks blogas, gali išsikraustyti. Na, ne konflikto aš norėjau. Bet kaip paspartinti jį kažką daryti dėl mūsų (turiu savo sūnų)? Kaip įtikinti jį, kad jis turėtų ieškotis geriau apmokamo darbo, o ne tenkintis mažais uždarbiais ir t.t.?

Pamačiau, kad jis labai nebrandus. Viską daro tarsi norėdamas mane išprovokuoti. Į visus mano pokalbius atsako tyla arba juokeliais. Nenoriu konfliktuoti. Noriu kažką daryti, noriu, kad ir jis parodytų savo pastangas, o ne patogiai gyventų mano tėvų namuose. Išsiskirti visada spėsiu, noriu dar kažką padaryti prieš išsilakstant. Marta

Atsakymas: Sveika, Marta. Taigi, tau nepatinka tai, kas vyksta jūsų santykiuose, tuo tarpu tavo draugui nieko nesinori keisti ir tinka taip, kaip yra. Nemažai porų, kurios atsiduria panašioje situacijoje, pragyvena kartu ilgus metus, kartais net visą gyvenimą, taip ir neišdrįsdami nutraukti nesveikų santykių.

Rašai, kad tavo draugas labai nebrandus, tikrai, būtent taip ir yra. Ar tu, Marta, ruošiesi jį subrandinti, pakeisti? Pagalvok, jei tave jau dabar erzina vaikino savybės ir pasirinkimai – menkos ambicijos, gynybiškumas, dėmesio trūkumas emocinei jūsų santykių kokybei, menkas rūpestis materialine šeimos gerove – kaip jausiesi pragyvenusi kartu dar metus, tris, penkis, dešimt?

Pasakymas: „jei aš toks jau blogas, galiu išsikraustyti“, neatveria jokios galimybės, jokios diskusijos, veikiau jas visas uždaro. Tai tarsi ultimatumas, pozicija: „arba priimk mane tokį arba skirkimės, o aš nusiplaunu rankas ir apskritai – aš nieko nei matyt, nei girdėt nenoriu“. Kaip rusai sako: „maja chata s kraju…“ [„mano namas kaimo pakraštyje, tad nieko nežinau, jokių ryšių neturiu su tuo ar kitu klausimu“], tik visgi labai įžūloka, kai tu dar ir gyveni toj pačioj „chatoj“…

Suprantama, kad tau labai pikta, labai labai pikta. Ir ne tik dėl to, kad žmogus nusišalina, bet ir dėl to, kad verčia tave jaustis įsiutusia reiklia kale.

Ir ką gi tu čia gali padaryti? Įtikinti jį? Kuo? Juk nebandysi žmogaus priversti daryti kažko, ko jis pats nenori. Motyvacija turi būti vidinė, o ne išorinė, ji turėtų kilti iš paties žmogaus, antraip ji nėra veiksminga. Jeigu tavo vaikinas nenori ir net nebando kalbėtis, jei jam nėra svarbu tai, kas svarbu tau, jis vargu ar pasikeis vien todėl, kad tai rūpi tau.

Iš to, ką papasakojai savo laiške, atrodo, kad šiam vaikinui reikia tėvų pakaitalų, o ne merginos. Dabar jis turi tėtį ir net dvi mamas šalia – tave ir tavo mamą. Jis gyvena kaip paauglys, kuriam nereikia rūpintis šeima, daryti sprendimų ir prisiimti atsakomybės. Jis gali mėgautis naujais įspūdžiais, „išbandyti“ save ir, kaip sakoma, volioti durnių.

Kitas, dar svarbesnis dalykas tavo atveju – tai atsakomybės už savo pačios laimę priskyrimas kažkam kitam. Juk dabar raktą į savo gerą savijautą tu perduodi į draugo rankas. Jei jis nepasikeis, tu ir liksi nelaiminga. Jei jis nesielgs taip, kaip norėtum, tave tai erzins ir su kiekviena diena jausi dar didesnį kartėlį ir apmaudą, kol galų gale tapsi ta bjauria nepatenkinta boba, amžinai surūgusia ir depresiška.

Suprantu, kad nori padėti savo vaikinui tapti sėkmingesniu, atsakingesniu žmogumi, tačiau, ar nepagalvojai, kad galbūt jis pats to visiškai nenori? Gal yra priešingai– jam kaip tik patinka toks gyvenimo būdas, kai jis gali plaukti pasroviui ir patogiai sau gyventi.

Čia iškyla esminis klausimas, vertybių suderinamumo klausimas – ar tikrai nori būti su žmogumi, kuris vertina gyvenime priešingus dalykus nei tu pati? Ir dar vienas pats svarbiausias klausimas – kodėl nori perdarinėti kitą žmogų vietoje to, kad tiesiog pasirinktum tokį vyrą, su kuriuo tos vertybės derėtų?

Gal yra kažkokių priežasčių, kurios trukdo tau pačiai tvarkytis savo gyvenime taip, kaip nori tu pati? Nepasitikėjimas, vienatvės baimė, tavo pačios neatsiskyrimas nuo tėvų?

Žinau, kad priimti svarbius, santykius lemiančius sprendimus nėra lengva, tačiau tik tuomet, kai patys prisiimame tą atsakomybę, pagaliau įgauname galimybę kontroliuoti tai, kas vyksta mūsų pačių gyvenime, o kartu ir santykiuose.

Taigi, gerai pagalvok, ar gali viena kažką pakeisti santykiuose, jei kitas žmogus nieko nenori daryti, nededa jokių pastangų tave suprasti, o tik nuleidžia juokais ar tylomis tavo prašymus? Ir kiek dar esi pasiruošusi laukti? Kol atsiras dar viena mama? Ne, greičiausiai ji neatsiras, bet gali atsirasti moteris, kuri ir elgsis kaip moteris – išdidžiai, žavingai, savarankiškai, dėl kurios galbūt jis norės stengtis.

Tikiuosi šie klausimai padės tau plačiau pamatyti savo situaciją ir priimti sprendimus, kurie padės tau jaustis laiminga moterimi. Sėkmės!

Psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė / 15min.lt
psichoterapeutas.com | porosterapija.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

12 Responses

  1. xxx parašė:

    Mesk tu ji kuo greiciau,busi tikrai laimingesne!

  2. CH parašė:

    O tai primena mano ir mano x istorija.

    Pastovus zyzimas, dl visokiu nesuprantamu dalyku.

    Viskas cia labai paprasta tavo vakinas kaip ir as gyvena taip kaip jam patinka, kaip jam yra patogu, jei taves kazkas netenkina prasom keiskis susirask geresnes pajamas uzsiimk veikla kuri tau patinka. Ko tu prie jo varkso kabinejies. Tau vaikinas kas pramogu saltinis ir tuopaciu bankomatas ?
    kuo labiau zysi ir lysi tuo blogiau bus, viena diena susikraus daigtus ir iseis. Tu pati esi suauges pilnavertis zmogus. reik pajamu prasom dirbi reik demesio prasom pasipuost suzavet ir gausi viska ko tik nori o reikalaut lygioi vietoi na nezinau. panasu jau esi ta viskuo nepatenkinta boba.

    • Anonimas parašė:

      Lama tu. O dar ir vengianti atsakomybes ir pilnavertisko bendravimo. Zyzimo kaip tokio pas zmones nera, o zyzia tik bitutes ir kiti nariuotakojai. Zmones kalbasi tarpusavyje.

    • Mei to CH parašė:

      Nesuprantu, ko čia girtis ir įsivaizduoti , kad esat aukso gabalai. Bijau, kad ne tu susikrausi daiktus, o vieną netolimą dieną rasi tuos savo daiktus sukrautus. Ir taip, vyras turi moteriai teikti ir pramogas, ir materialiai padėti (kaip ir moteris vyrui). Tad tavo vietoj būčiau labai laimingas, kad apskrkritai kokia nors pana būna su tokiu liurbiu kaip tu.

    • CH parašė:

      Na as suprantu yra daug turi daug privalo. O paskui jus stebites kodel vyrai nenori bijo santykiu, isipareigojimu jus patcios ir atsakete. Kodel manote kad mes kazka privalom daryti jei jus brangiosios daznai del musu nepajudinat nei pirsto ? maza to tikites kad pulsim taikytis su visais jusu kaprizais ir baisiai sirstate jei mes uzsiimam kokia mum tirkai patinkancia veikla :) Aukso ne aukso gabalai, o kodel manai mum labai reikia jusu isteriku, pavyduliavimu, princeses sindromo apraisku.

      Del sukrautu daigtu manau nedidele beda. Mes vyrai mum nereikia daug, o ir apsirupint save viskuo kuo geidzia sirdis dazniausiai puikiai sugebam. ;) ;) taip pat atsiranda daug laiko, kuri leidizme sporto klube draugu kompanijoi klubuose. Kur karts nuokarto atsiranda kokia jauna naivi mergaite kuri del vienos ar kitos priezasties nusprendzia kad mes labai labai aukso gabalai ;)

  3. :) parašė:

    Gali atsirasti ne tik žavinga moteris, bet ir savarankiškas vyras…

  4. Anonimas parašė:

    “Kaip įtikinti kad ieškotųsi geriau apmokamo darbo?” Gali gultis ant žemės kryžium arba skersa, nesvarbu – NEĮTIKINTI. O motyvuoti, įkvėpti įmanoma. 1 diena be burbono – gėlių puokštė, 3 dienos be burbulų – dar didesnė gėlių puokštė. 3 savaitės – naujas darbas NEBENT darbo nepavyks rasti, tada sutvarkys kažką kas jau pusmetį jus užknisa.

  5. lina parašė:

    10 metu taip gyvenu ir nezinau kada zengsiu ta zingsni ir paliksiu zmogu su kuriuo nebeimanoma gyventi, bet vis sustoju ir ir pati nezinau kas mane sulaiko:((((

    • agne parašė:

      sulaiko nepasitikėjimas savimi ir baimė, kad liksi viena

      • Vi parašė:

        Sulaiko emocine priklausomybe. Paskaitykit knyga “moterys, kurios myli per stipriai”. Manau praregesit.

  6. aura parašė:

    Žmonės nesikeičia.Arba susitaikai su jo neatsakingumu ir kenti visą gyvenimą,arba skiriesi.Aš nesiskyriau,todėl kenčiu iki šiol tinginio ir bambeklio neatsakingumą,šeimos ir jo išlaikymą užsikroviau ant savo pečių,visas dagyventas turtas kuris atsirado santuokoje gyvenant yra mano sunkiai uždirbtas,o skyrybų atveju būtų dalinamas per pus,todėl dabar jau skirtis kaip ir neapsimoka,o jis visą gyvenimą naudojosi mano naivumu ir dideliu atsakomybės jausmu.

    • A parašė:

      Tai po dar 5 metų dar didesnė turto dalis bus dalijama, o emocinė savijauta – ta pati. Ar norit likusią gyvenimo dalį gyventi taip pat, kaip ir dabar? O kokio gyvenimo savo esamiem/būsimiem vaikam linkėtumėte? Juk vaikai daug tėvų elgesio perima. Vyras naudojasi Jūsų naivumu tol, kol Jūs jam leidžiat, o turint didelį atsakomybės jausmą ir palikus vyrą tikriausiai nė metų nereikės, kad suairastumėt geresnį… :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.