Kodėl nesusikalbame, kalbėdami ta pačia kalba?0 (0)
Tikrai ne kartą patys esame neteisingai supratę, ką mums sako kolega, esame supykę, kad draugė išklausiusi mūsų nusivylimus rimtu veidu su pritariamais linkčiojimais, vis vien nesupranta mūsų istorijos. Bendraujant su klientais tenka šimtą kartų kartoti tą patį sakinį ir neprarasti kantrybės, nors atrodo, jog vis vien žmogus negirdi to, ką mes sakome.
Būna ir taip, jog patys išklausę viršininko nurodymus ir juos supratę (čia tik mums taip atrodo), atliekame užduotį ir gauname grįžtamąjį ryšį, jog visai ne to mūsų prašė. Tai kodėl, šnekėdami ta pačia lietuvių kalba, vis vien nesuprantame vieni kitų? Štai kelios priežastys:
- Per daug kalbame ir per mažai klausomės. Kai kada tiek įsijaučiame į pasakojamus dalykus, kad visai pamirštame, jog turi vykti dialogas, o ne monologas. Pradedame dominuoti pokalbyje ir nesistengiame klausyti, to, kas žmogui yra neaišku, neįsigiliname į jo atsakymus ar klausimus, o toliau tęsiame savo sakinius. Ar teko kada nors atsidurti situacijoje, kai jūsų klausia „Kaip sekasi?“, tačiau nespėjus ištarti nei žodžio, jūsų pašnekovas pradeda pasakoti apie save, savo rūpesčius ir išgyvenimus. Kokie užplūsta jausmai ir mintys? Greičiausiai ne patys geriausi, galime pasijausti nevertinami ir neišgirsti. Tad reikia mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausyti.
- Savo kalbą pradedam nuo Adomo ir Ievos laikų ir baigiame Gedimino kalno griūtimi. Kartą viena kolegė pasakojo kitai (pavadinkim ją Agne), kaip jai gražu dalykiniai kostiumėliai, prie kurių puikiai dera juodi elegantiški smailianosiai bateliai, kuriuos kaip tik matė savaitgalį vienoje batų parduotuvėje su puikia nuolaida. Na taip, Agnė pritarė, iš tiesų toks aprengimo stilius gražus. Tiesa, po kurio laiko Agnė iš kito kolegos sužinojo, jog šio judviejų pokalbio esmė buvo perduoti Agnei žinutę, jog biure turime rengtis formaliai, o jos dėvimi plėšyti džinsai neatitinka biuro etiketo. Taigi, ar tikrai visada pasakome tai, ką iš tiesų norime pasakyti? Kurią vietą mūsų kalboje užima svarbiausi dalykai, kuriuos norime pasakyti?
- Nepažįstame savo pašnekovo. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir geriausiai informaciją priima įvairiais būdais: vieniems labiau priimtina rašytinė informacija, kitiems trumpa ir konkreti žodinė informacija, tretiems reikia išsiklausinėti daugybę smulkmenų, kad tikrai įsitikintų, jog teisingai suprato. Todėl labai svarbu suprasti, jog ne visi informacija priima, pateikia ir supranta taip, kaip mes. Reikia pažinti savo kolegas, draugus, artimuosius ir prisiderinti komunikuojant.
- Naudojame žargoną. Kalbėdami su nauju kolega ir vardindami tik senbuviams gerai žinomus terminus, ne tik galime išgąsdinti naujoką, bet ir sulaukti netikėtų pasekmių. Kartą gamybinėje įmonėje naujoko buvo paprašyti nueiti prie penktos linijos. Šis ėjo ir skaičiavo linijas. Kai suskaičiavo keturias, ėmė klausinėti aplinkinių, tai kurgi ta penktoji linija. Žinoma, sulaukė daug juoko ir pašaipų, kas paskatino kuo greičiau ieškotis naujo darbo. Tad pradžioje geriau vengti žargono ir dalykus vadinti tikraisiais vardais.
- Pasirenkame netinkamą laiką, kada perduosime žinią kitam asmeniui. Ar nepažįstama situacija, kai jau apsirengėte ir su puikiomis mintimis apie laukiančią namuose vakarienę keliaujate pro duris… kai vadovas jus sustabdo ir pasako „kelis dalykėlius“: jog klientui X reikia paruošti sutartį, o klientui Y pakeisti kelis punktus ataskaitoje bei rytoj kolegai priminti apie projekto terminą, neskubiai, žinoma. Ar didelė tikimybė, kad niekur neužsirašęs jūs viską prisiminsite? Ar tikrai esate sutelkęs dėmesį ties vadovo sakomais žodžiais? Taigi, kai kuriais atvejais, reikia atkreipti dėmesį į pašnekovo būseną bei laiką, prieš perduodant jam informaciją.
Čia pateikta tik dalis priežasčių, kodėl kartais nesusikalbame. Komunikuojant didelę reikšmę taip pat atlieka ir mūsų kūno kalba, balso tonas, kylančios emocijos ir išankstinės mūsų nuostatos ar vyraujantys stereotipai. Taigi, jei norime geriau susikalbėti vieni su kitais, reikia atkreipti dėmesį į daromas klaidas ir stengtis jų vengti.
Verslo psichologė Eglė Rūkštelytė | UAB „Galimybių Arsenalas“ galimybes.lt
Iliustracija: rawpixel.com