Kodėl po 40-ies reikia dirbti tris dienas per savaitę?

Beveik 7 tūkstančiai žmonių, vyrų ir moterų, dalyvavimo tyrime, kurį atliko Melburno taikomosios ekonomikos ir sociologijos instituto specialistai. Savanoriams buvo per 40, mat mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kaip našiai galima dirbti sulaukus tokio amžiaus, praneša z-news.xyz.

Sutrumpinus darbo laiką – didžiausias našumas

Atliekant eksperimentus, savanoriai imitavo darbą biure – skaitė tekstus, sprendė loginius uždavinius, atlikinėjo dėmesingumo testus. Iš pradžių jie darbavosi visą darbo savaitę – maždaug 60 valandų. Paskui darbo laikas buvo sutrumpintas iki trijų dienų per savaitę. Pasirodė, kad sutrumpinus darbo laiką darbo našumas buvo didžiausias. Dirbantieji spėdavo padaryti tiek pat kiek per visą savaitę, o kartais net daugiau ir kokybiškiau, bet kartu nepervargdavo. O stresai ir pervargimas dirbant visą savaitę anksčiau ar vėliau vis tiek pasireikšdavo ir darbo našumas dėl to mažėdavo. BBC cituoja tyrinėtojų žodžius: „Darbas gali būti lazda su dviem galais. Viena vertus, jis stimuliuoja smegenų aktyvumą, bet persidirbimas ir tam tikrų rūšių užduotys gali provokuoti pervargimą ir stresą, o tai savo ruožtu neigiamai atsiliepia pažintiniams gebėjimams.” Mokslininkų manymu, persidirbimas gali daug labiau pakenkti smegenų veiklai negu apskritai nieko neveikimas. Taigi: tris dienas dirbame, vieną – ilsimės. Viską spėsime – ir efektyviai padirbėti, ir iki valiai pailsėti, kad vėl su džiaugsmu vyktume į darbą, kuris nespėja įgristi.

Įvairios smegenų zonos degraduoja skirtingai

Australų mokslininkai iš esmės patvirtino kolegų britų išvadas ir pasiūlė optimalią strategiją – geriausią būdą išnaudoti patyrusius darbuotojus, atsižvelgiant į susijusius su amžiumi pokyčius, vykstančius smegenyse. Kaip sensta žmogaus smegenys, kas konkrečiai jose vyksta, tyrinėjo Stenfordo universiteto specialistai. Atlikę 102 įvairaus amžiaus savanorių smegenų kompiuterinę tomografiją jie nustatė, kad metams bėgant keičiasi daugiausia vadinamoji baltoji medžiaga – neuronų ataugos (aksonai), kurie yra tarsi laidai, jungiantys neuronus tarpusavyje. Pasak tyrimo vadovo prof. Brajeno Vendelio (Brian Wandell), įvairios smegenų zonos metams bėgant degraduoja skirtingai. Vienose baltosios medžiagos kiekis nyksta daug sparčiau negu kitose. Pavyzdžiui, zonose, atsakingose už mokymąsi, nuostoliai būna minimalūs. Minimalūs ir zonose, susijusiose su judesių kontrole. Daugiausia baltosios medžiagos turi 30-50 metų žmonės. Degradacija, kaip mano mokslininkai iš Stenfordo, prasideda apie 40 metų. O iki 85 metų baltosios medžiagos gali likti tiek, kiek jos turi 7 metų vaikas.

Baltoji medžiaga sudaro maždaug pusę smegenų, bet jos apimties mažėjimas anaiptol nereiškia katastrofiško intelekto silpnėjimo, juk neuronai, sudarantys pilkąją medžiagą – intelekto pagrindą, beveik nenukenčia. Baltosios medžiagos nykimas lėtina nervinių impulsų perdavimą, todėl ilgėja laikas, reikalingas sprendimui priimti, ir pats sprendimas būna labiau apgalvotas. Iki genialaus! Senyvi žmonės svarsto ilgiau už jaunus, bet jų sprendimai dažniausiai pasirodo esantys išmintingesni. Vyresnių kaip 40 metų „bukagalvių” geriau neperkrauti darbu ir neskubinti – pervargs. O per tris savaitės darbo dienas linksmi ir pailsėję jie gali, vaizdžiai tariant, kalnus nuversti!

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Milda KUNSKAITĖ | Respublika.lt
Foto: Radek Grzybowski