Kodėl vis daugiau jaunų žmonių vengia sekso?

Lyginant su ankstesne karta, tarp 20-24 metų amžiaus amerikiečių daugiau kaip du kartus daugiau tų, kurie negyvena pilnaverčio lytinio gyvenimo, praneša The Washington Post, remdamasis naujausia publikacija mokslo žurnale „Archives of Sexual Behavior“. Kalba eina apie tą kartą, kurią priimta vadinti „jaunaisiais nuliniais“, patikslina žurnalistė Tara Bahrampour.

„Vyresnieji nuliniai“ aktyviau užsiima seksu. Tačiau visi „nuliniai“ amerikiečiai (gimę nuo 1980-ųjų pradžios iki 2000 metų) turi mažiau sekso partnerių, nei ankstesnių dviejų kartų amerikiečių atstovai – „beiby-bumeriai“ ir „Karta X“.

Autorė patikslina: „Didžioji dauguma jaunų vyrukų ir merginų gyvena normalų lytinį gyvenimą, tačiau atsiranda vis daugiau tų, kurie, panašu, lieka šalikelėje“.

Stephanie Coontz (Council on Contemporary Families) daro prielaidą: viena iš priežasčių tame, jog moterys ėmė jaustis labiau užtikrintos ir pasitikinčios, jos tiki, kad turi teisę pasakyti „ne“. „Žmonės ėmė kur kas labiau pakančiai reaguoti į visas sekso formas abipusius susitarimu, tačiau ėmė ir kur kas priekabiau traktuoti „susitarimo“ sąvoką. Mes tapome kur kas mažiau pakantūs seksui, kai daromas spaudimas“, – sako Coontz.

Tačiau kiti ekspertai su nerimu daro prielaidą, jog kai kuriems jauniems žmonėms sudėtinga pajausti gilų romantišką prieraišumą. Ekspertai vardina ir kitas priežastis to, kad intymus gyvenimas būtų atidėtas „ateičiai“: visuomenės nuostatos, kurios reikalauja iš jaunimo sėkmės moksle ir darbe, bendravimo virtualizavimas, nerealūs reikalavimai fiziniams duomenims, skatinami pažinčių papildiniais, o taip pat išprievartavimo baimė pasimatymo metu, rašoma straipsnyje.

Laikraštis pateikia keletą konkrečių pavyzdžių. 18-metis Noah Patterson tiesiog nenori atjungti keleto monitorių, kuriuose vienu ir tuo pačiu metu dirba su projektais, žiūri video įrašus ir žaidžia žaidimus. „Pasimatymui reikia iššvaistyti mažiausiai dvi valandas, o tai reiškia, kad aš dvi valandas neužsiimsiu tuo, kas teikia man pasitenkinimą“, – paaiškina jis.

Jis niekada gyvenime nėra užsiėmęs seksu, tačiau pornografija jam patinka. „Aš beveliju žiūrėti video įrašus YouTube ir uždirbti pinigus“, – sako Pattersom’as.

Šis požiūris nestebina Helen Fisher, biologės-antropologės ir vyresniosios mokslinės konsultantės pažinčių tinklapyje Match.com.

„Tai didelių ambicijų ir galingos motyvacijos į sėkmę karta, – aiškina Fisher. – Daugelis iš jų bijosi, kad pasirinkę asmeninius santykius, įsitrauks į juos ir nesugebės grįžti prie rašomojo stalo, ir vėl sėsti prie vadovėlių“.

Tyrimas, paskelbtas „Archives of Sexual Behavior“, skelbia: 15% amerikiečių, nuo 20 iki 24 metų amžiaus apskritai neturėjo intymių santykių periodu nuo to laiko, kai jiems sukako 18 metų. 1980-ųjų pradžioje tokių buvo 6%. Pereitais metais tas pats žurnalas pranešė: „nuliniai“ pakančiau žiūri į nesantuokinį seksą, nei ankstesnių kartų žmonės, tačiau pas juos (pasak jų pačių) mažiau sekso partnerių: vidutiniškai – 8. Palyginimui: pas „beibi-bumerius“ buvo vidutiniškai po 11 partnerių, o pas „Kartos X“ atstovus – po 10.

Leidinys prognozuoja, jog tokia tendencija tęsis toliau. Naujausių ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis (JAV valstybės žinybą) 2015 metais 41% vyresniųjų klasių moksleivių turėjo lytinių santykių (1991 – 54%, o 2013 – 47%). Jeigu 1991 metais 19% vyresniųjų klasių moksleivių pasakė, jog turėjo keletą partnerių, tai 2015-ais tokių buvo apie 12%.

Laikraštis grįžta prie „nulinių kartos“. Straipsnio autorės nuomone, tendencija labiausiai išryškėja tarp tų, kurie gimė 1990-ųjų viduryje ir vėliau. Tai pirmoji karta, kuri pasiekė pilnametystę epochoje, kai sumanieji telefonai paplito visur.

„Ši karta ėmė daugiau bendrauti ekranų pagalba ir mažiau kalbėtis su draugais asmeninių susitikimų metu“, – sako psichologė Jean Twenge (San Diego universitetas), dviejų tyrimų mokslinė vadovė. Tyrimai buvo publikuoti „ Archives of Sexual Behavior“.

Dar viena priežastis – partnerių paieška papildinių pažintims pagalba. Twenge pastebi, jog tuo pačiu didžiulė reikšmė skiriama išoriniams duomenims ir todėl didelė dalis gyventojų „lieka už borto“.

„Daugelis įprastos išvaizdos žmonių gyveno savo lytinį gyvenimą būdami santuokoje arba turėdami ilgalaikius santykius“, – paaiškina ji. Psichologė pastebi: jeigu asmeninio susitikimo metu galima sugundyti žmogų savo iškalbos ir šarmo dėka, pažinčių papildiniai „susiaurina pasirinkimą kai kuriems žmonėms tiek, kad jie jau nebenori apskritai ieškoti sau partnerio“.

Žurnalistė įžiūri dar vieną trukdį.

„Šiandien pats komunikacijų pobūdis – antiseksualus, – sako Norman Spack, Pediatrė iš Harvardo Medicinos mokyklos. – Žmonės pernelyg mažai laiko leidžia iš tikro vieni. Kambaryje beveik visada yra „trečias pašalinis“ – koks nors įjungtas elektroninis įrenginys“.

Ir, galų gale, dar viena „nulinių“ kartos iš JAV savybė: „tai pirmoji karta, kuri išaugo automobilių kėdutėse, o dviračiais važinėjosi dėvėdami šalmus, – jiems nebuvo leidžiama eiti į mokyklą pėsčiomis ir keliauti į vaikų žaidimo aikštelę be palydos“.

Autorės nuomone, todėl-tad „nuliniai“ skiriasi savo perdėtu atsargumu ir labai bijosi, jog jausmai gali juos nuvesti į spąstus. Kai kurie su panieka sako, kad bet kokie išgyvenimai – tai „jausmų infekcija“.

Be to, ši karta išaugo tais laikais, kai įžeisti žmogų galima anonimiškai, tačiau viešai: pjudymas kiber-erdvėje, kompromituojančios medžiagos, fotografijų talpinimas tinkle. „Tokioje aplinkoje jaunimas pasirūpino tinkamais apsaugos mechanizmais, kaip mano kai kurie. Arba tapo per daug pažeidžiamas, tvirtina kiti“. – rašo laikraštis.

Patterson’o paklausė, nejaugi smalsumas nestumia jo pabandyti sekso gyvai. „Na ne, – atsakė jis. – Aš tiek daug mačiau. Jame nėra nieko stebuklingo, tiesa?“

Kaip bebūtų, Fisher prognozuoja: tai, kad „nuliniai“ neskuba įžengti į lytinį gyvenimą, „sudarys galimybes labiau sėkmingoms santuokoms“. Ji daro prielaidą, kad pasekoje fiziologija paims viršų, kadangi sekso poreikių tenkinimas – instinktas kaip alkis ar troškulys.

Parengė infa.lt