Kodėl žmonės tuokiasi?

Kokias vertybes turėtų puoselėti sutuoktiniai? 

Svarbiausią įtaką mūsų elgesiui turi saugumo poreikiai. Vertybės mūsų elgesiui turi antrą, pagal svarbą įtaką. Vertybių lygmenyje didžiausią nerimą mums kelia dviejų, trijų vertybių susikirtimas. Pvz. jei mums yra svarbios tokios vertybės, kaip Šeima ir Ištikimybė, o partneris susirandą meilužę/meilužį, pradedame svarstyti, ką pasirinkti. Jei vertybė Šeima mums yra svarbesnė, tai paminame vertybę Ištikimybė ir liekame šeimoje. Tačiau su kuo liekame? Kaip jaučiamės? Jei Ištikimybė svarbesnė, tai paliekame Šeimą ir skiriamės. Ką gauname? Kaip jaučiamės išsiskyrę? Didžiausias nerimas, abejonės ir įtampa kyla, kai nežinome, ką pasirinkti ir kaip išspręsti šį vidinį konfliktą. Čia ir praverčia skyrybų psichologo pagalba.

Vertybių konfliktai gali kilti ne tik mūsų viduje, bet ir tarp sutuoktinių. Jei vienam sutuoktiniui yra svarbi vertybė Ištikimybė, o kitam svarbesnė – Malonumas, didelė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau vienas kuris turės rinktis tarp Šeima ir Ištikimybė. O tai jau gresia šeimos praradimu arba savęs žeminimu. Nei vienas, nei antras variantas nėra mums tinkamas, tad geriausiai iš anksto pasitikrinti, ar nėra užprogramuoto vertybių konflikto tarp ketinančių susituokti. Žemiau pateikiu svarbiausias vertybes, kurias daugiau ar mažiau turėtų puoselėti abu sutuoktiniai.

Pagarba. Ar gali būti darni ir laiminga partnerystė tarp sutuoktinių, kurie negerbia vienas kito, įžeidinėja, žemina? Pagarba talpina savyje ir tokias vertybes, kaip Tolerancija, Taikingumas, Nuoširdumas, Orumas, Padorumas, Empatija, Nuolankumas, Meilė, Drąsa, Mandagumas.

Šeima. Šia vertybę puoselėja tik žmogus kuris vertina šeimą. Su tokiu žmogumi galima kurti šeimą. O jei žmogus nevertina šeimos, tai kokia gi bus ta šeima praėjus keliems metams po vestuvių? Vertybė Šeima susijusi su kitomis vertybėmis: Atsakingumas, Lojalumas, Pareigingumas, Ištikimybė, Paslaugumas, Bendradarbiavimas, Optimizmas, Santarvė, Sąžiningumas.

Atsakomybė. Atsakomybė už savo mintis, žodžius, poelgius. Atsakomybė už sutuoktinį, vaikus, Šeimą. Atsakomybė, tai kartu ir Pasiaukojimas, Paslaugumas, Įsipareigojimas, Savarankiškumas, Patikimumas.

Tobulėjimas. Tai viena pagrindinių žmogaus vertybių, užtikrinančių asmeninį augimą. Turintys šią vertybę, taip pat puoselėja: Lankstumas, Įsiklausimas, Įsivertinimas, Tikslo siekimas, Žingeidumas. Kantrumas, Darbštumas, Atkaklumas, Ištvermė, Kūrybiškumas, Savigarba.

Prisitaikymas. Sugebėjimas prisitaikyti tai abiejų sutuoktinių būtina sąlyga norint patobulėti (iš Nepriklausomo tapti Priklausomu) sukuriant artimus, darnius, pastiprinančius ir ilgalaikius santykius šeimoje. Vertybė Prisitaikymas taip pat apima: Altruizmas, Geranoriškumas, Nesavanaudiškumas, Pasiaukojimas, Gailestingumas.

Kokius tikslus kelsime santuokai?

Iš pirmo žvilgsnio klausimas „Kokie yra mūsų santuokos tikslai?” gali pasirodyti neįprastas ir nesuprantamas. Juk visi taip daro, tad ir aš turėčiau. Taip, mes matome, kaip kiti elgiasi, tačiau ar mes suprantame, kodėl jie taip elgiasi? Tikslo buvimas padeda rasti teisingą atsakymus kivirčo metu: Nori laimėti mūšį ar karą? Nori būti teisi, ar laiminga?

Tikslo buvimas sutuoktinius, jų asmenines pastangas ir bendrą veiklą suorientuoja į jo pasiekimą. Kad pasiektume bendrą tikslą, mes geriau įsiklausome, ką sako antra pusė, tampame lankstesni, galime lengviau nusileisti ir glaudžiau bendradarbiauti todėl, kad galėtume pasiekti bendrą tikslą. Tikslo buvimas mus mobilizuoja. Jei tikslas yra mums ir mūsų šeimos nariams reikšmingas mes galime paaukoti net dalį savo malonumų.

Visi nori laimingo gyvenimo santuokoje, tačiau ne visi gali aprašyti savo santuokinio gyvenimo tikslą. Tyrimai atskleidė, kad tik 5 procentai žmonių, pasiekia savo tikslų. Jų išskirtinumas – jie būna užsirašę savo tikslą ir suorientavę save bei savo pastangas į jo pasiekimą. Kiti elgiasi, kaip konformistai – daro tai, ką daro kiti: tuokiasi, gimdo ir augina vaikus, stato namus, perka automobilius, keliones, pramogas, skiriasi. Kaip jiems pasiseka aišku iš anksčiau paminėtų tyrimų. Taigi, taisyklė paprasta – susitarti su sutuoktiniu ir užsirašyti santuokos tikslą. Pagalvokite ir užrašykite savo (asmeninį) gyvenimo tikslą. Tai bus pats svarbiausias sprendimas Jūsų gyvenime. Pasitarkite su sutuoktiniu ir užsirašykite santuokos tikslus. Tai bus svarbiausias sprendimas jūsų santuokoje. Atminkite, kad kiekvienas iš mūsų yra visų minčių ir pastangų suma.

Jei jokio tikslo nėra, tai ir stengtis nereikia. Tada nėra svarbu, kur pasuksi, kaip pasielgsi ir kas iš to bus…

Ar norėtumėte išsikelti bendrą su sutuoktiniu tikslą – Laiminga santuoka? Detaliau kalbant: Darnūs, palaikantys, pastiprinantys ilgalaikiai santykiai šeimoje, kurioje sudarytos galimybės kiekvienam mokytis, tobulėti, stiprėti kurti ir dalintis. Tikriausiai to nori visi besituokiantys. Tačiau tik 5 proc. jų gali pasigirti, kad jie tokį tikslą pasiekė, nes jie žengė pirmą žingsnį – susitarė dėl tikslo, jį užrašė raštu, o vėliau nuosekliai dėjo pastangas pasiekti užsibrėžtam tikslui.

Laimingų santuokų tyrimas, vykdytas trisdešimt metų atskleidė, jog laimingos santuokos pasižymi tuo, kad:

• Turi bendrus tikslus ir puoselėja bendras dvasines vertybes.
• Turi išlavintus gebėjimus spręsti prieštaravimus, priimti bendrus sprendimus.
• Supranta, priima ir bendraudami vadovaujasi lyčių skirtumais.
• Pozityviai žiūri į gyvenimą ir realistiškai priima meilę.
• Santuoką vertina be iliuzijų ir geba dalintis savo jausmais.

Kai santuokos Tikslas yra iškeltas, formuluojami Uždaviniai , t.y. smulkesni tikslai, sudarantys atskiras Tikslo dalis. Uždaviniais gali būti aukščiau išvardinti laimingos santuokos požymiai arba Jūsų sugalvoti. Užrašius Uždavinius, sutuoktiniai turėtų pasiskirstyti atsakomybėmis. Pagal atsakomybes kiekvienas iš sutuoktinių prisiima Įsipareigojimus.

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai, tai mano indėlis į santuokos tikslo (pvz. Laimingos santuokos) pasiekimą. Santuoka, tai dviejų žmonių reikalas ir kiekvienas iš jų turi prisiimti įsipareigojimus prisidėti prie bendro tikslo pasiekimo, nes kiekvienas jų mėgausis tuo, ką duos pasiektas bendras Tikslas.

Žmogus augdamas pereina tris savarankiškumo vystymosi fazes. Pradžioje jis yra Priklausomas. Ką tik gimęs vaikas yra priklausomas nuo aplinkinių visiškai. Vaikui augant jo savarankiškumas didėja. Trijų metų vaikas atsiskiria nuo motinos ir vis toliau nukeliauja nuo jos. Paauglystės metais, nuo 13 metų iki 18 metų žmogus stengiasi tapti savarankišku. Kai kuriose srityse jam tai pavyksta anksčiau, kitose vėliau. Visiškai savarankiškas ir Nepriklausomas žmogus tampa tada, kai gali pats save išsilaikyti ir organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tenkinti visus savo poreikius. Tik tapęs Nepriklausomu, žmogus gali žengti į naują brandos etapą – tapti Priklausomu. Priklausomu nuo kito Nepriklausomo žmogaus. Tik šiame savo vystymosi etape žmogus gali įsipareigoti kitam žmogui. Įsipareigojimai yra labai glaudžiai susiję su tokiomis žmogaus subrandintomis vertybėmis, kaip Pagarba kitam žmogui, Atsakomybė, Prisitaikymas, Tobulėjimas, Šeima.

Įsipareigojimų prisiėmimas parodo, kiek sutuoktinis yra subrendęs ir nusiteikęs siekti bendro Tikslo. Kartais žmonės nenori prisiimti atsakomybės ar įsipareigojimų. Tai gali būti susiję su to žmogaus branda (kiek jis yra Nepriklausomas ir kiek yra pasirengęs tapti Priklausomu) arba sutikimu/nesutikimu dėl santuokos Tikslo.

Įtakojančios jėgos

Pagrindinės jėgos, skatinančios kurti santuoką yra:

• Gamtos šauksmas – susirasti vaikų tėvą ir gyvenimo palydovą. Apie 20-25 gyvenimo metus žmogaus organizme pradeda vykti cheminiai procesai, skatinantys susirasti partnerį. Testosterono (vyrams) ir estrogeno (moterims) koncentracija pasiekia aukščiausią lygį paskatindama meilės ir aistros padidėjimą. Dėl įvairių procesų, vykstančių mūsų kūne, trauka kitai lyčiai smarkiai padidėja. Žmonės suartėja, susilieja ir iš to gimsta vaikai, kuriems augti ir reikalinga šeima.
• Saugumo poreikių tenkinimas: Gyvybės ir sveikatos, Santykių bei Finansinio. Tai pamatiniai mūsų saugumo poreikiai. Santuoka kaip tik ir padidina visų trijų saugumo poreikių jausmą. Esame saugūs iki tam tikro momento – kol neiškyla pavojus kuriam nors saugumui. Tai gali pvz. būti Santykių saugumo sumažėjimas, kas šalia šeimos atsiranda meilužis/meilužė.
• Noras būti laimingiems. Toks noras kyla, kai mes bendraudami su mylimu žmogumi, jaučiamės laimingi. Taigi, darome prielaida, kad, jei su juo būsime visą gyvenimą, visą gyvenimą būsime laimingi. Ši prielaida yra neteisinga tais atvejais, kai rožinės miglos užtrauktomis akimis žiūrime į mylimąjį/mylimąją ir matome tik tai, ką norime matyti, o ne tai, kas yra iš tikrųjų. Šiame etape priimant sprendimą tuoktis ar ne, derėtų įsiklausyti į artimųjų (kurių akys nėra užtrauktos rožine migla) nuomonę ar pasikonsultuoti su santykių specialistu

Kodėl žmonės tuokiasi, o po to skiriasi?

Paskatas skirtis sugrupuočiau į dvi dalis. Pirmoji,- saugumo poreikių praradimas. Kartais santuokiniame gyvenime pasireiškia patyčios, pažeminimas, psichologinis ir//ar fizinis smurtas. Tokiems atvejams pasireiškus derėtų ruoštis skyryboms, nes, jei buvo pirmas kartas, bus ir antras.

Antroji paskata skirtis – lūkesčių neatitikimas. Praėjus maždaug metams po vedybų rožinė migla nukrenta ir visu gražumu atsiveria tikrasis sutuoktinis. Atidžiau pasižiūrėjus, ji(s) visiškai neatitinka mano lūkesčių (įsivaizdavimo), kokia(s) ji(s) turėtų būti santuokoje. Čia svarbu suprasti du dalykus. Pirma, tuokdamiesi mes neįsitikinome iki galo, koks gi yra iš tikrųjų tas išrinktasis/išrinktoji. Mes labiau pasikliovėme savo noru matyti jį/ją tokiu, koks mums būtų patogus, naudingas. Gali būti, kad mes nesiklausėme tėvų perspėjimų, manydami, kad jie nepažysta mano žmogaus. Antra, gyvenimas kartu keičia žmones. Sutuoktiniams iš pradžių reikia išmokti būti Nepriklausomais ir tik po to žengt į gyvenimą Priklausomybėje. Abu turi išmokti atsižvelgti į kito poreikius, vertybes, nuostatas, norus, ketinimus ir lūkesčius. Abu turi išmokti nusileisti, kalbėtis, surasti abiems priimtiną problemos sprendimą, laikytis savo pažadų ir kitų svarbių dalykų, kurių dar neteko daryti.

Ar sutuoktiniai tai supranta? Ar jie yra nusiteikę palaukti, kol kitas patobulės ir su juo bus galima toliau kurti laimingą santuoką? Ar mums užteks kantrybės ir pačiam keistis, kad tarpusavio santykiai būtų darnūs? Nuo atsakymų į šiuos klausimus galimi du keliai. Pirmas – keisti save, kad išsaugoti ir sukurti laimingą santuoką. Antras – skyrybos ir naujo, daug geresnio sutuoktinio paieška. Pastarajam keliui gali būti taikoma liaudies patarlė Nuo vilko ant meškos. Dar galiu priminti, kad laimės nėra išorėje. Laimė yra mūsų viduje. Todėl, kol nepakeisime savęs, nei pasaulis pasikeis, nei tinkamas partneris atsiras.

Jei siekiate kurti Laimingą santuoką, išsiaiškinkite savo saugumo poreikius Sveikatai, Santykiams, Finansams, nusistatykite savo ir partnerio Vertybes, pasitikrinkite Nuostatas. Visos šios informacijos pagrindu galėsite priimti teisingą sprendimą Ar verta gyventi toliau kartu? Jei verta, kartu su šeimos santykių ir skyrybų psichologu pasirengsite veiksmų planą Laimingai santuokai kurti. Registruokitės konsultacijai su santykių specialistu, paspausdami ant žemiau esančio paveiksliuko.

Mykolas Truncė,
Šeimos santykių ir skyrybų psichologas
mb.: 8 659 54009
Skyrybųpsichologas@gmail.com
www.skyrybupsichologas.lt
Iliustracija: Foto: melaniemiriam.com