Kokią įtaką vaikams daro senosios ir šiuolaikinės pasakos?

Su pasakomis užaugo mūsų seneliai, vėliau – tėvai, o dabar, kuomet patys jau esame tapę tėvais, savo vaikams sekame pasakas. Senosios pasakos gerokai skiriasi nuo šiuolaikinių. Tačiau nepaisant laikmečio yra dalykų, kurie visuomet išlieka pasakose – tai nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio.

„Pasauliu netikiu, o pasaka – tikiu“

 Lietuvių rašytojas Henrikas Radauskas viename savo eilėraštyje yra sakęs „Pasauliu netikiu, o pasaka – tikiu.“ Būdami maži mes dažnai augame girdėdami mamą ar tėtį mums skaitant pasaką. Žodžiai, kurie eina iš pasakų knygos paliečia giliausias vaikų vaizduotės kerteles. Fantazija dirba pilnu pajėgumu. Jų mintyse ima kurtis stebuklingas pasakų pasaulis, kuriame vietos yra ir bjauriai raganai, norinčiai pagrobti blogus vaikus, ir geriesiems nykštukams, kurie padeda Snieguolei.

Jei tik skaitome pasakas, mažylių galvelėse ima kurtis tikras pasakų pasaulis. Jos moko tikėti, svajoti, būti geriems, padėti, žinoti, jog už kiekvieną gerą darbą būtinai bus atlyginta.

Jei vaikas pats jau skaito pasakas, jis lavina savo kalbą, atmintį, skleidžiasi jo kūrybiniai gebėjimai. Skaitydamas pasaką vaikas mokosi. Pasaulis, kuris yra knygos puslapiuose, gali parodyti vaikui tolimus kraštus ir leisti jam patirti pačius netikėčiausius nuotykius.

Pasakų terapija

Psichologė Maria Molicka savo knygoje „Pasakų terapija “ teigia, jog pasakų terapija yra efektyviausia 4-9 metų vaikams. Būtent šio amžiaus vaikų vaizduotė yra lengviausiai sužadinama.

Pasakos, kaip terapinė priemonė, buvo pradėtos analizuoti tik XX a. pabaigoje. Žymiausias pasakų tyrinėtojas, psichoanalitikas dr. Brunas Betelheimas savo knygoje „Kerų naudojimas“ ( „The Uses of Enchantment“ ) aktualizuoja gydomąją galią turinčios pasakos. Mokslininkas teigia, jog stipriausią natūraliai gydomąjį poveikį turi ne literatūrinės, bet folklorinės pasakos.

Per ilgą laiką iš lūpų į lūpas sekamos pasakos daugelio žmonių papasakojamos taip, kad išryškina ir pasakojime sunaikina pačias sudėtingiausias vaiko (suaugusiojo) problemas, išryškina vaiko baimes, lūkesčius.

Pasakų terapija – tai būdas spręsti psichologines problemas. Pasakos gali gydyti dvasinį skausmą. Fizinį skausmą, deja, išgydys tik vaistai nuo skausmo.

Hanso Kristiano Anderseno pasakos

Pasakų tyrinėtojo dr. B. Betelheimo manymu rašytojas H. K. Andersenas yra vienas iš nedaugelio išimčių, kurio pasakos galėtų turėti terapinį poveikį.

Andersenui dėl jo paties gyvenimo patirties, visoje kūryboje buvo svarbi įvaikinimo tema. Pasakoje „Bjaurusis ančiukas“ į ančiuko „įtėvius“ – antis yra žvelgiama su neslepiama antipatija. Jie parodomi kaip primityvūs, negebantys skraidyti, pasitenkinantys tik savo lizdu.

Deja, pasakoje nepamatome situacijos iš tų „įtėvių“ perspektyvos. O ką jie jautė augindami tą „kitokį“ vaiką? Ką jie išgyveno, jausdami nuolatines aplinkinių patyčias, nedviprasmiškus vertinimus? Pasaka šių tikslų nesiekia. Vis dėlto pačiam rašytojui H. K. Andersenui buvo svarbi ir ši jausena.

Kodėl šių dienų vaikai vietoj H. K. Anderseno pasakų dažniau  renkasi „Harį Poterį“?

Šiuolaikiniams vaikams reikia tokios literatūros, kurioje būtų daug veiksmo, netikėtų siužeto linijų. Šių dienų vaikai jau kitokie. Jie nori literatūros, kuri atitinka jų gyvenimą. „Haris Poteris“ yra būtent toks.

„Haris Poteris“– tai moderni pasaka, papasakota taip, kad įtrauktų mažuosius. Joje nėra ilgų, monotoniškų aprašymų, o veiksmas vyksta greitai, įvykis seka vienas po kito. Be to, tekstas parašytas sklandžia, aiškia ir meniška kalba.

Britų rašytoja J. K. Rowling sukurė tokį fantastinį pasaulį, kuriame nori būti ne vienas vaikas. Puikiai išvystyti pagrindinių veikėjų charakteriai į kuriuos nori lygiuotis ne vienas šių dienų vaikas. „Haris Poteris“ gali būti puikus pavyzdys berniuko, kuriam draugystė yra vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime.

Pasakų poveikis

Vokiečių poetas Frydrichas Šileris sakęs: „Vaikystėje mano girdėtose pasakose glūdi gilesnė prasmė, negu gyvenimo pamokose“. Kad ir kaip bebūtų, skaitykite vaikams pasakas. Ne tik šiuolaikines, bet ir liaudies pasakas, juk jose daug mūsų, Lietuvių tautos, kultūros atspindžių.

Šaltinis: MedGuru.lt