Komunikacija ir psichopatologija

Foto © James Wardell/Masterfile/Corbis

„Visi kurie tapo žymiais filosofijoje, politikoje, poezijoje ar menuose aiškiai turi tulžingą temperamentą ir kai kurie iš jų tokio mąsto, lyg būtų paliesti ligų, kurias sąlygoja melancholija. Todėl, šia prasme, melancholija gali būti traktuojama ne kaip liga, o greičiau kaip išskirtinė būsena, kuri tik ir leidžia sugriebti svarbiausius žmogaus gyvenimo momentus.”

2015 metų gegužės 8-9 d. Kaune vykusioje konferencijoje „FILOSOFIJA, KOMUNIKACIJA, KRITIKA” Lina Vidauskytė skaito pranešimą skirtą teorinėms egzistencinės terapijos, fenomenologinės psichiatrijos prielaidoms.

Pasiremiant Martino Buberio, Medardo Boso, Aristotelio ir kitų autorių tekstais analizuojama dialoginė situacija ir jos pranašumai ar trūkumai lyginant su medicininiu diskursu, vartojančiu ligoms paaiškinti abstrakčius terminus. Kur riba tarp sveikatos ir patologijos, talento ar beprotybės?

Keliami kančios prasmės, haliucinacijų, savižudybės klausimai. Kuo skiriasi pacientas ir terapeutas psichoterapinėje situacijoje, koks jų santykis, kur žmogiškumo ribos, koks skirtumas tarp kasdienės situacijos ir teorijos ar būti gyvam tai reiškia ne tik pozityviai jaustis bet ir liūdėti?
.
[Girdimas triukšmas fone dingsta kažkur ties įrašo viduriu]
.