Likimo rankose
Didis japonų karvedys Nobunaga nusprendė atakuoti priešininką, nepaisant to, kad jų buvo dešimt kartų daugiau. Jis žinojo, jog laimės, bet jo pavaldiniai nebuvo tuo taip tikri.
Pakeliui sustojęs prie šintoistų šventovės savo vyrams tarė:
– Po to, kaip aplankysiu šventovę, mesiu monetą. Jei iškris herbas – laimėsime, jei moneta – paralaimėsime. Viskas likimo rankose.
Nobunaga įžengė į šventyklą ir tylomis pasimeldė. Išėjęs jis metė monetą, iškrito herbas. Dvasios laimino žygį. Tai buvo geras ženklas. Kariai įkvėpti taip veržėsi į mūšį, kad lengvai nugalėjo priešus.
– Niekas negali pakeisti likimo, – po mūšio tarė jo tarnas.
– Žinoma, kad negali, – atsakė Nobunaga, rodydamas jam monetą su herbu iš abiejų pusių.