Mano vaikiną kamuoja nuolatinis pavydas. Ką mums daryti?

7410499904_d0847ffa17_z

Klausimas: Turiu problemą dėl pavydo ir nepasitikėjimo, tik jis kyla ne iš mano pusės, o vaikino. Draugaujame per atstumą, esame jauna pora. Man 17, jam – 19. Sunku žengti toliau dėl šitos problemos. Jei aš ilgiau miegu, ar dingstu ilgesniam laikui ir neatrašau – jis prisigalvoja, kad aš esu su kitais, jį išdavynėju. Jis žino, kad esu ištikima, atsisakiau bendrauti su priešingos lyties pažįstamais, retai išeinu iš namų. Esu jam kaip atvira knyga, viską pasakoju ir nieko neslepiu. Aš jį visada nuraminu, pasikalbu, kai jis kažką prisigalvoja, bet problema nesikeičia. Ši problema atsirado, kai jį išdavė buvusi mergina. Aš jį visiškai suprantu, ir noriu jam padėti. Jis taip pat nori keistis, tęsti mūsų santykius. Bet ką mums daryti? Bandau priversti nueiti pas psichologą. Jis sako, kad taip ir padarys, bet aš manau, kad jis neišdrįs. Todėl rašau Jums iš savo pusės. Ką galiu jam patarti? Kaip elgtis?

Šarūnė (vardas pakeistas)

Komentaras: Labas, Šarūne, dėkoju už laišką, kuriame daliniesi savo susirūpinimu dėl draugo pavyduliavimo ir nepasitikėjimo tavimi. Turėtų būti labai nelengva, kai vaikinas, su kuriuo draugauji, tavo atžvilgiu išreiškia įtarinėjimus išdavyste. Džiugu, kad tarpusavyje kalbatės apie šią problemą, ieškote jos priežasčių ir būdų jai išspręsti.

Pavydas yra nemalonus jausmas, kurį sukelia nepasitikėjimas savimi, vidinis nesaugumo jausmas, baimė prarasti brangius ir reikšmingus santykius. Pavydą dažnai lydi pyktis, apmaudas, bejėgiškumas; pavydo apimtas žmogus paprastai neadekvačiai elgiasi ir kalba. Pavydas yra pavydinčiojo jausmas, tačiau jis būna nukreipiamas į kitą žmogų, kuriam tenka gintis ir teisintis dėl kažko, ko jis nėra padaręs. Toks įtarinėjimų, kaltinimų, teisinimųsi ciklas išvargina abu partnerius poroje. Yra pripažįstama, kad stiprus pavyduliavimas kenkia santykiams, dažnai juos ir sugriauna.

Kaip minėjau, pavydas yra pavydinčiojo jausmas, tad tol, kol tavo draugas bus nusprendęs tavimi abejoti, tavimi nepasitikėti ir tave įtarinėti, jis tą ir darys nepriklausomai nuo to, kaip elgsiesi tu. Laiške mini, kad atsisakei bendrauti su priešingos lyties pažįstamais, retai kažkur išeini iš namų, draugui esi tarsi atvira knyga – viską pasakoji ir nieko neslepi. Tačiau, nepaisant to, jei ilgesnį laiką neatrašai į draugo žinutes, jam vis tiek atrodo, kad esi jam neištikima, išduodi jį su kitais. Tai, kad draugaujate per atstumą, tikriausiai taip pat apsunkina santykius ir stiprina draugo pavyduliavimą.

Laiške rašai, kad abu norite tęsti santykius, kad draugas nori pasikeisti ir nebūti toks pavydus, sakai, kad ši problema atsirado tik tada, kai tavo draugą išdavė jo buvusi mergina. Be abejo, kai išduoda mylimas žmogus, yra labai skaudu, tenka išgyventi daug nemalonių ir stiprių emocijų: nusivylimą, liūdesį, pyktį, vėliau būna sunku vėl kuo nors pasitikėti, nes išlieka baimė vėl būti išduotam. Šaunu, kad stengiesi suprasti šiuos savo vaikino jausmus ir ieškai būdų jam padėti. Žinoma, lankymasis pas psichologą, padėtų draugui išspręsti pavyduliavimo problemą, tačiau nereikia draugo versti ten lankytis. Bet kokia prievarta skatina pyktį ir norą priešintis. Draugui gali patarti, pasiūlyti, tačiau nereikėtų versti jo daryti tai, ko jis nenori. Su savo pavydu žmogus gali susitvarkyti ir pats: stebėti savo mintis, atrasti klaidingus įsitikinimus, juos pakeisti, mokytis labiau pasitikėti savimi. Kai tu ilgesnį laiką neatrašai, pirma mintis, kylanti tavo draugo galvoje yra „Ji man neištikima. Dabar ji su kitu, todėl man ir neatrašo“. Šią mintį tavo draugas priima kaip vienintelę ir teisingą. Tačiau kilus šiai minčiai, tavo draugas galėtų pabandyti įvertinti jos realumą, įvardyti sau argumentus, patvirtinančius ir paneigiančius šią mintį, o tada rasti racionalesnį paaiškinimą, dėl ko tu ilgai neatrašai (pavyzdžiui, „tikriausiai ji dar miega; galbūt ji vonioje ir negirdi telefono; galbūt telefonas išsikrovęs“ ir pan.). Pradžioje tą padaryti bus sunku, tačiau reguliariai stebint savo mintis, keičiant jas racionalesnėmis, tai taps savaiminiu įpročiu. Kitas dalykas, kurį gali pabandyti padaryti tavo draugas, tai „pagauti“ save kai galvoja, kad esi jam neištikima ir tada tas mintis bandyti pakeisti kitokiomis, pavyzdžiui „jei ji yra su manimi, tai reiškia, kad esu jai svarbus ir ji mane myli“.

Ne nuo tavo, o nuo tavo draugo pastangų priklausys tai, ar jo pavydas mažės, ar ne. Pasikartosiu dar kartą, kad pavydas yra pavydinčiojo jausmas ir jis turi išmokti tinkamai su juo tvarkytis. Linkiu jums abiems kantrybės ir gražių, darnių, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba grįstų santykių.

Sėkmės!

Psichologė Lina Batutytė | El. paštas: batutyte.lina@gmail.com
Foto: Cristian Bucur

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *