Martynas Driukas. Ieškojau šalies, kur slepiasi geras ir lengvas gyvenimas

Esu Martynas Driukas, visuomenėje žinomas kaip trijų knygų: „Visos ribos – tik tavo prote“, „Hipnozė. Pati nepopuliariausia knyga arba t. ž. k.“ ir „Nuo gaujų iki šventųjų“ autorius, saviugdos seminarų lektorius ir alternatyvios medicinos atstovas. Kasdieninė mano veikla daugiausiai susideda iš grupinių ir individualių sąmoningo kvėpavimo sesijų, asmeninių konsultacijų litoterapijos klausimais. Dar labai mėgstu rašyti, tai skiriu nemažai dėmesio būsimų knygų planavimui ir konspektavimui. Organizuoju daug saviugdos ir poilsinių savaitgalinių stovyklų, seminarų saviugdos ir dvasinėmis temomis įvairiuose Lietuvos miestuose. Tačiau prieš penkerius metus mano gyvenimas buvo kitoks.

Nestabilus ir tamsus kriminalinis pasaulis

Užaugau Kauno Vilijampolėje, nuo vaikystės mačiau pagarbius kaimynų veidus ir kalbas apie tuometinius 90’tųjų mafijozus ir man, vaikui, pasirodė, kad tai siektinas tikslas. Man nebuvo įskiepyti aukštesni idealai. Neįsivaizdavau, kad galima būti kitokiu. Todėl gyvenimas buvo nestabilus ir tamsus. Daug vakarėlių. Nors sportuodavau, sugebėdavau ir narkotikų pavartoti, ką jau kalbėti apie alkoholį. Buvo momentas, kai į keletą naktinių klubų įleisdavo nemokamai, nes su tuometiniais draugais darydavom didelę apyvartą barui. Bendraudavau su kriminaliniu pasauliu, sportininkais, abejotinos reputacijos verslininkais ir t.t. Daug keliaudavau, vis ieškodavau šalies, kur slepiasi tas geras ir lengvas gyvenimas. Tuščiai ieškojau laimės išorėje nepažinęs savęs. Per trumpą laiką įvyko keletas skaudesnių įvykių: artimų žmonių išdavystė, kuriuos laikiau draugais, nusivylimas savo gyvenimo būdu…

Vieneri metai Vokietijos kalėjime – pradžia pokyčiams

Laimingo atsitikimo metu giminaitė davė man Olego Gadeckio, garsaus Rusijoje psichologo audio paskaitas, kurių klausant išgirdau tai, ko niekad nebuvau girdėjęs. Tai temos apie gyvenimo dėsnius, karmą (priežasties – pasekmės dėsnis), psichologinį savęs pažinimą. Gerte gėriau tas žinias ir vidus sakė, kad būtent taip ir yra, kaip dėstė O. Gadeckis. Pradėjau keistis, bet mano aplinkoje buvo sunku tai padaryti. Nežinojau, kaip gyventi su šiomis žiniomis, buvo keista ir sunku. Tada likimas man padėjo,

Vokietijos policija atsiuntė man suėmimo orderį, nes atnaujino bylą dėl kontrabandos prieš keletą metų. Buvau suimtas Lietuvoje ir išvežtas ten. Praleisdavau po 21 val. vienutėje, tyloje, todėl labai stipriai dirbau su savimi, labai daug skaičiau saviugdos, filosofinės, psichologinės bei netradicinės medicinos literatūros. Pradėjau medituoti, melstis, suvokiau, kad nesąmoningai nuskriaudžiau daug žmonių, todėl dariau įvairias psichologines atleidimo – atgailos praktikas ir t.t. Per metus visiškai save transformavau. Maksimaliai tą laiką išnaudojau saviugdai. Tai buvo geriausias mano gyvenimo laikotarpis, net nenorėjau išeiti tol, kol nepasiruošiau naujam gyvenimui. Naudodamas akupresūrą ir psichologines žinias net sugebėjau padėti daugeliui ten buvusių likimo draugų.

Susipažinti iš naujo su savo žmona nepavyko

Grįžau sąmoningesnis, pradėjau studijuoti įvairius mokslus, tradicinę ir alternatyvią mediciną, psichologiją, religijas, ezoteriką… Ėmiau dirbti ir siekti naujų tikslų.

Mano šeima pasikeitimais, t. y. grįžusiu iš Vokietijos nauju žmogumi, labai džiaugėsi. Kai kurie giminaičiai jau buvo pradėję aktyviai domėtis saviugda, todėl nuoširdžiai palaikė, tačiau žmona manęs naujojo nesuprato ir po kelerių metų bandymų susipažinti iš naujo mes išsiskyrėme. Jos vyras mirė tada, kai mane išvežė į Vokietiją. O namo grįžo kažkas kitas, nepažįstamas, keistas. Nesugebėjom duoti vienas kitam to, ko reikalavo naujas sąmoningumas ir naujas etapas. Dabar esu sutikęs tokią moterį ir turiu tokius santykius, apie kuriuos niekada nesvajojau, bet giliai viduje jaučiau, kad pasakos būna ir gyvenime.

Praeities neslepiu

Kartais viešoje erdvėje galima rasti komentarų, kad pasikeičiau pavardę ir slepiu savo praeitį. Taip, pavardę esu pasikeitęs, nes senelis iš mamos pusės turėjo dvi dukras ir mūsų pavardė buvo ties išnykimo riba. Prieš seneliui paliekant kūną pažadėjau pasiimti giminės pavardę ir taip apsaugoti ją nuo išnykimo. Esu dviejuose knygose rašęs apie savo praeitį. Teko nepilnamečių kolonijoje pasakoti apie ją ir įrodyti, kad pasikeisti galima. Organizatoriai sakė, kad sumušiau rekordą taip ilgai išlaikęs jaunų nusikaltėlių dėmesį. Daugeliui jų padėti galima tik turint patirties toje tamsoje, kurioje buvau aš. Nieko nesigėdiju. Jei kažkam iš praeities galiu atsilyginti ir atsiprašyti, taip ir padarau.

Visada pritraukiame tokius žmones, kokie esame patys

Tikri draugai iš praeities leido tiesiog būti kitokiu ir mes nutolome. Aš juos gerbiu, nes suprantu, kad jie daro geriausiai ką gali šiuo metu. Nors, galbūt, ir kažką nesąžiningo visuomenės akimis. Nesmerkiu jų. Atsirado daug naujų žmonių, kuriems aš esu priimtinas, nes pasikeitus pačiam, pasikeičia ir aplinka.
Kiti laiko, kad išprotėjau ir esu psichinis ligonis, nes kalbu apie tobulėjimą, vidinių ydų atsikratymą, nebevartoju alkoholio, narkotikų, mėsos ir t.t. Tie, kas kritikuoja yra kokybiškai neišbandę sveikesnio, sąmoningesnio gyvenimo būdo ir, žinoma, nepatyrė jo privalumų. Kritika kyla iš baimės netekti patogios pelkės, kurioje tie kritikai dažniausiai ir sėdi. Taip veikia neišlavintas protas, kuris bijo pokyčių.

Sistema sunaikina gydytojų entuziazmą padėti žmonėms

Tradicinė medicina pripažįsta, kad net 75 proc. ligų yra psichosomatinės kilmės. Iš šių skaičių akivaizdu, kad beveik kiekvienas gydytojas turėtų būti ir psichologas. Tris metus pradirbau vienoje Kauno poliklinikų ir mačiau visą tą virtuvę iš vidaus. Gydytojai taip užversti įvairių dokumentų pildymu ir tiek mažai laiko lieka pacientui, kad jie tiesiog negali kokybiškai pabendrauti su pacientais. Todėl dauguma jų tampa kaip robotai, skirstantys vaistus ir nepasigilinantys į psichologines fizinės ligos priežastis. Dėl laiko stokos ir įtempto darbo tampama labai paviršutiniškais bei siauros savo srities siaurai mąstančiais gydytojais, kuriems žmonės į akis šypsosi, o už durų keikia dėl nekokybiškos pagalbos.

Matau, kad susidomėjimas sveika gyvensena auga, bet tam didesnę įtaką daro įvairios asociacijos ir dvasinės bendruomenės nei Sveikatos ministerija, kuri turėtų labiau užsiimti prevencija vietoj to, kad sunkintų gydytojų darbą popierizmu. Dauguma gydytojų pradėjo dirbti vedini entuziazmo padėti žmonėms, o sistema šitą entuziazmą sunaikino pavertusi gydytojus šaltomis mašinomis su baltais chalatais.

Be to, per mažai valstybės finansuojamų projektų sveikos gyvensenos propagavimui. Nes dauguma žmonių netiki sveikos gyvensenos nauda tol, kol to neparodė per televiziją. Arba nepasiūlė ta pati poliklinika, kuria jie nusivylę iki kaulų smegenų, bet vis dar tiki ja kaip autoritetu.

Gyvenimo būdas – lyg laisvalaikis

Kelias dienas per savaitę praleidžiu su mažamečiu sūnumi… Tai ir laisvalaikis, ir iššūkis. Sportuoju kelias dienas per savaitę. Tai suteikia papildomos energijos, kurios niekas kitas suteikti negali. Labai daug skaitau knygų, dažnai vis tas pačias, nes skaitosi kaskart naujomis akimis.

Kasdieną gyvenu taip lyg būtu šventė, išjaučiu pilnai kiekvienos dienos džiaugsmą ir naujumą, todėl kalendorinės šventės ištirpsta tarp visų kitų dienų… Pasikeitė mano gyvenimo kokybė. Gyvenimas tapo įdomiu nuotykiu, kuriame nėra vietos depresijoms, baimėms ir ligoms, kurios nebūtų pagydytos, jei yra noras gyventi, o ne egzistuoti. Padedu žmonėms atsikratyti emocinės ir mentalinės naštos, prisiminti kaip vėl džiaugtis gyvenimu.
Iš esmės, mano gyvenimas tapo laisvalaikio leidimu, nuo kurio aš nepavargstu, nuo kurio neskauda galvos ir nekankina sąžinė. Man patinka tai, ką darau. Dabar, kai nebesisvaiginu ir baruose neieškau kam parodyti savo naujų džinsų bei naują automobilį, daugiau būnu gamtoje atgaivindamas fizinę ir psichinę būseną.

Istoriją parengė S. Kriaučiūnienė / www.sveikuoliai.lt
Nuotraukos Kristina Funkienė, Vaidas Bivainis. Mindaugas Šerna.