Mąstymo stilius: rekomendacijos tiems, kurie mokosi

Žmonės dažniausiai viską atlieka automatiškai, tad nelieka laiko pagalvoti apie save ir savo veiksmus. Vis dėl to pažinoti save yra svarbu, kadangi tai gali padėti įvairiose gyvenimo srityse: šeimoje, darbe ar mokantis mokykloje. Pastaroji gyvenimo sritis yra viena svarbiausių vaikystės bei paauglystės amžiuje.

Kai mokslininkai kalba apie mokymąsi, jie išskiria mąstymo stilių bei jo svarbą. Paprastai tariant, mąstymo stilius – tai labiausiai priimtinas mąstymo būdas.  Natūralu, jog kiekvienas mąsto savaip: vieniems paprasčiau viską suprasti, kai prieš save mato skaičius, kitiems svarbu perskaityti užrašytą informaciją. J. Sternberg (Mentalinės savivaldos modelis, 1997) išskiria net 13 skirtingų mąstymo stilių, kaip priimtiniausių žmogaus naudojamų būdų suprasti naują informaciją tam, kad veikti, priimti sprendimus bei bendrauti. Ar tai reiškia, jog aš mąstau vienu būdu? – žinoma ne. Svarbu žinoti, kad kiekvienas iš mūsų turi vyraujantį mąstymo stilių, tačiau likusieji stiliai taip pat nėra užmiršti – dalis visų mąstymo stiliaus bruožų yra būdingi kiekvienam.

Gali pasirodyti, kad iš skirtingų mąstymo stilių atsirinkti savąjį yra be proto sunku. Išties, reikia tik stebėti, kokiu būdu lengviausiai įsimenu informaciją, ar man svarbu įsigilinti į detales, mėgstu suplanuoti procesą ar dirbti impulsyviai. Galiausiai, ar man tinkamiausia mokytis kartu su draugu, ar visgi geriausiai susikaupiu, kai esu vienas. Atsakius į šiuos ir kitus klausimus galima atrasti būdą, kuris yra priimtiniausias mokytis bei atlikti kitas užduotis. Tad nepaisant to, jog mokykloje dažniausiai pedagogai neturi galimybių individualiai pateikti užduotis, pagal jums būdingą mąstymo stilių, žinias apie save galima panaudoti kitose erdvėse: namuose, lankant papildomas pamokas ar laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose. Mokslininkai teigia, jog mokantis pritaikius priemones ar būdus, kurie labiausiai atitinka jūsų mąstymo stilių, pastebėsite, jog pasiekimai yra aukštesni nei anksčiau. Taigi, kodėl to neišbandžius?

Klausimai padėsiantys suprasti, kas jums būdinga bei padeda pasiekti aukščiausius rezultatus. Jei į klausimą atsakote „Taip“, tuomet tai gali būti jūsų vyraujantis mąstymo stilius, tad kviečiame išbandyti mūsų rekomendacijas ir siekti aukščiausių tikslų mokantis.

1. Ar jūs mėgstate dirbti individualiai, dėmesį sutelkę pačią svarbiausią užduotį? Jei taip:prieš pradedant atlikinėti užduotis, surašykite jas visas nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios ir pradėkite eilės tvarka nuo pirmosios. Taip leisite sau kaskart susikoncentruoti ties svarbiausia užduotimi ir nesiblaškysite galvojant apie likusias užduotis, kadangi jos yra mažiau svarbios nei atliekama dabartinė.
2. Ar jums patinka dirbti susikoncentravus į vieną užduotį? Jei taip: ruošdami namų darbus, stalą pasiruoškite tik matematikai (arba kuriai kitai pamokai). Tai reiškia, jog neturėtų būti kitų vadovėlių. Taip pat svarbu, jog visas dėmesys būtų skiriamas konkrečiai užduočiai, tad ruošdami namų darbus nesiklausykite muzikos, nesusirašinėkite mobiliuoju telefonu, pasistenkite, kad kambaryje būtumėte vienas.
3. Ar prieš dirbant jums sunku išsirinkti, nuo kurios užduoties pradėti? Jei taip: paprasčiausias būdas – paklausti artimųjų „nuo ko man pradėti?“ ir imtis tos užduoties, kurią jums nurodė. Arba atlikite užduotis pagal pamokų tvarkaraštį: jei rytoj pirma pamoka yra lietuvių kalba, tai pradėkite namų darbus nuo jos, ir t.t.  Taip išvengsite papildomų pastangų dėjimo į užduoties atlikimą bei sutaupysite laiko.
4. Ar jums būdinga išsikelti daug tikslų bei naudoti įvairius užduočių atlikimo būdus? Jei taip: nesistenkite savęs įstatyti į tam tikrus rėmus: vieną dieną atlikti namų darbus 15val., o kitą 21val. nėra nieko blogo – tai tiesiog jūsų būdas, kuriame jaučiatės patogiai ir galite pasiekti aukštus rezultatus. Svarbu paskatinti save veikti, apsidovanoti pasiekus tikslą, nestovėti vietoje.
5. Ar jūs atlikdami užduotis kuriate taisykles, planuojate veiklas ir jas vykdote savitu būdu? Jei taip: kurkite savo taisykles ir toliau, kadangi tai atitinka jūsų mąstymo stilių. Kūrybiškumas bei savų taisyklių kūrimas jums padeda įsijausti į veiklas bei jaustis jose saugiai, taip išnaudojant savo galimybes, potencialą. Tačiau atsižvelkite į aplinkybes, kuriose esate: ar jūsų kuriamos taisyklės yra priimtinos kitiems, ar tai neprieštarauja esančioms taisyklėms.
6. Ar jums svarbu gauti tikslius nurodymus ir vykdyti viską pagal pateiktas taisykles? Jei taip: kai gaunate užduotį užsirašykite tikslius nurodymus, pasižymėkite ką, iki kada, kaip reikia padaryti. Jei kyla papildomų klausimų – užduokite juos ir užsirašykite atsakymus. Šis priminimas padės, kai užduotis bus atliekama.
7. Ar prieš priimdami sprendimus ar imdamiesi veiklos jūs pirmiausia viską apsvarstote?Jei taip: neskubinkite savęs, skirkite daugiau laiko užduočių atlikimui, namų darbų ruošai, kadangi jums svarbu įsigilinti į perskaitytą informaciją, apsvarstyti tolimesnius veiksmus, padedančius pasirinkti
8. Ar geriau suprantate tai, kas abstraktu, o ne detalu? Jei taip: susidūrę su smulkia informacija stenkitės ją sujungti į visumą, tai padaryti jums gali padėt minčių žemėlapis, kuris parodo, kas su kuo susiję ir padeda pamatyti bendrą vaizdą.
9. Ar jums lengviau suprasti detales, atskiras užduoties dalis nei matyti bendrą vaizdą, tikslą? Jei taip: susidūrę su abstrakčia informacija stenkitės pamažu gilintis į ją, kol prieisite detales – tai, kas jums lengvai suprantama ir aišku.
10. Ar jūs mieliau dirbate individualiai nei komandoje? Jei taip: susikurkite sau aplinką, kurioje jausitės saugiai, galėsite ramiai, niekieno netrukdomi atlikti užduotis. Tai padės susikaupti, įsigilinti į informaciją ir ją suprasti.
11. Ar jūs labiau mėgaujatės darbu komandoje, bendraujant nei individualiai? Jei taip: planuokite savo užduotis ar namų darbus atlikti su klasės draugais ar kaimynais. Mokykitės aptardami uždavinius, skaitytus tekstus. Užduokite vieni kitiems klausimus, stenkitės paaiškinti. Taip lengviau ir greičiau išmokstama.
12. Ar jums nebaisūs jokie pokyčiai, netikėtumai vykdant veiklą? Jei taip: neapsistokite ties viena veikla, keiskite mokymosi pobūdį: spręskite matematikos uždavinius, vėliau skaitykite lietuvių kalbos ir literatūros namų darbus, galiausiai grįžkite prie skaičių – imkitės fizikos namų darbų. Taip veikla netaps monotoniška. Be to, nepamirškite pasidaryti pertraukėlių mokymosi metu – per valandą bent 5 minutes leiskite sau atsipūsti, nueikite atsigerti vandens ar šnektelkite su artimaisiais.
13. Ar jums ypatingai svarbus pastovumas bei aiškios taisyklės? Jei taip: kaskart namų darbams ar kitoms užduotims stenkitės skirti panašų laiko kiekį panašiu metu. Nusistatykite sau ir aplinkiniams taisykles, kurios padėtų išvengti sunkumų, nutarkite, kokia aplinka turėtų būti, kai jūs atliekate užduotis ir kitas jums svarbias detales. Svarbu – sukurtų taisyklių laikykitės nuolatos.

Tad dar kartą kviečiame pažvelgti į save ir išbandyti mūsų siūlomas rekomendacijas. Rekomendacijos atitinka 13 skirtingų mastymo stilių, tad pasirinkus labiausiai sau artimus, jos gali padėti pasiekti aukštesnių akademinių pasiekimų išnaudojant jūsų pačių galimybes bei potencialą.

Psichologė Rūta Gaidytė / tavosupynes.lt
Iliustracija: Free-Photos / pixabay.com