Mažiau už nieką
– Pasakyk man, kiek sveria snaigė, – zylė paklausė laukinio balandžio.
– Galima sakyti, snaigė visiškai nieko nesveria, – atsakė šis.
– Tuomet noriu tau papasakoti nuostabią istoriją, – pasakė juodoji zylė. – Kartą tupėjau ant kėnio šakos netoli nuo jo kamieno ir tuo metu pradėjo snigti – nesmarkai, ne kokia didžiulė pūga, ne, tiesiog snigo lengvai kaip sapne, be jokio įsiučio. Kadangi neturėjau ką rimtesnio veikti, ėmiau skaičiuoti snaiges, nutūpusias ant manosios šakos šakelių ir spyglių. Suskaičiavau lygiai iki 3 741 952. Kai ant šakos nusileido dar viena snaigė – nesverianti, kaip sakei, visiškai nieko, – šaka nulūžo.
Tai pasakiusi, juodoji zylė nuskrido. Balandis, nuo pat Nojaus laikų pagarsėjęs kaip taikos nešėjas, kurį laiką galvojo apie zylės pasakojimą ir galiausiai tarė sau:
– Gal tik vieno žmogaus balso trūksta, kad pasaulyje įsivyrautų taika.
Galbūt trūksta tik tavęs…
Ištrauka iš Dennis Linn. Kodėl ieškome gyvenimo tikslo. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. 2012, 98-99 p.