Meditacija kaip autentiškas pažinimas

Medituodami mes tarsi liekame vieni, patys su savimi, ir klausiame: „Kas gi iš tikrųjų aš esu? Kas slypi po visais tais vaidmenimis, kuriuos kasdien vaidinu?”

Meditavimas pirmiausia yra savojo autentiškumo, arba tikrumo, ieškojimas ir įtvirtinimas.

Tai tyla, kurioje atsiduriame, kai nutyla ne tik išorės, bet ir vidaus triukšmas. Taip, vidaus! Juk nepakanka likti vieniems, kad galėtume jaustis „niekieno netrukdomi”. Kiekvienas savyje nešiojamės „vidinį triukšmą”, kuris užgožia ne tik „daiktų bylojimą”, bet dažnai ir žmonių balsus. Esame egoistai net tuomet, kai, rodos, aukojamės ar tarnaujame kitiems. „Vidinis triukšmas” yra viena didžiausių aiškaus suvokimo kliūčių.

Atidžiau įsižiūrėję pastebėsime, kad tas „vidinis triukšmas” – tai ne kas kita, kaip nuolatinis bėgimas nuo savęs. Bėgimas kuris vyksta lyg savaime, be mūsų pastangų. Tai nevaldomas mūsų minčių srautas, kuris neša mus nežinia kur.

Ar esame dabar? Šis klausimas iš pirmo žvilgsnio atrodo keistas. Iš tikrųjų – ne. Geriau pagalvoję suprantame, kad tai, ką manome galį laikyti savimi ir vadinti vienaskaitos pirmojo asmens įvardžiu „aš”, iš tikrųjų yra tik mūsų prisiminimai arba svajonės. Vis dėlto, vos tik pabandome bent kiek ilgiau „būti savimi”, paaiškėja, kad tai ne taip paprasta.

Atrodytų, jei egzistuoja mąstymas, mintis, tai turi būti ir tas, kuris mąsto. Bet ar tikrai taip?

Įsivaizduokime scenoje vaidinantį aktorių. Juk tie žodžiai, kuriuos jis sako, ne jo žodžiai. Juos parašė dramaturgas. Ir mintys, kurias jis tais žodžiais išreiškia, ne jo mintys. Tad kas gi kalba ir mąsto? Tai, ką patiriame medituodami, dažniausiai esti žodžiais neišreiškiama patirtis, bet ji yra ne mažiau prasminga negu tai, apie ką galime kalbėtis, nes kaip tik ji ir yra mūsų tikriausia tikrovė.

Meditacijos mokytojas J. B. Locas (Lotz) nurodo tris svarbiausius jos aspektus.

Meditacija. Johanesas Baptistas Locas

1. Patirtis
Atsisakome racionalaus žvilgsnio, analizavimo, išankstinių nuostatų ar kažkokių lūkesčių. Žiūrime, jaučiame, juntame su meile ir nuolankumu. Tokį išgyvenimą žmogus patiria, kai tam tikras supratimas ateina į jo širdį iš kito žmogaus širdies, kai atsiveria kito žmogaus pačios širdies gelmės. Tokius išgyvenimus viršija didžioji patirtis, taip vadinama todėl kad joje išnyra didžiausia didybė arba galutinė paslaptis, apie kurią sukasi meditacija.

2. Persimainymas
Iš didelės patirties gimsta didelis persimainymas. Regėdamas galutinę visų dalykų paslaptį, susijungęs su pirmaprade esme, žmogus sukrečiamas iki pat giliausių gelmių. Jis nebegali likti ankstesnėje būklėje. Daugeliui tai išties revoliucinis įvykis – visų matų pervertinimas ir visų vertybių perkainojimas. Paviršiuje esantys dalykai, kuriais žmogus ligi šiol gyveno, netenka svorio ir reikšmės, o buvę neįtikėtinai tolimi savo prasme dalykai išauga savo svarba, viską nušviečia, traukdami prie savęs medituotoją.

3. Skaidrumas
Su didžiąja patirtimi ir didžiuoju persimainymu ateina skaidrumas. Medituojančiame ima skleistis subtili pajauta arba imlumas giliausiai gelmei. Nebėra nieko plokščia ir paviršutiniška, pro kasdienių dalykų paviršių švyti gelminė pasaulio esmė, per būtį ir pasaulį jis eina kaip regintysis tarp aklųjų. Jo nejaudina kitų priekaištai ar kalbos, atsivėrusi patirtis stipresnė už šnekas tų, kurie iš tikrųjų tarsi akli kalba apie spalvas.

[Lotz J. B. (1992). Apie meditaciją//Naujasis židinys. Nr. 11, 12-13 psl. Iš vokiečių kalbos vertė G. Sodeikienė]

Dešimt meditacijos taisyklių

• Pasirinkite VIENĄ mintį – tokią, kuri skaitant, diskutuojant ar žiūrint filmą jums pasirodė įdomi.
• Atsisėskite nesiremdami į kėdės atlošą – taip, kad stuburas būtų tiesus. Galvą taip pat laikykite tiesiai. Užsimerkite.
• Paeiliui sutelkite dėmesį į paskiras savo kūno dalis: pajuskite rankas, pečius, kojų pėdas, blauzdas, šlaunis, dubenį, nugarą, sprandą, galvą, veidą. Stenkitės, kad nebūtumėte įsitempę.
• Pajuskite savo kvėpavimą, bet nesistenkite jo kontroliuoti. Pajuskite kvėpavimo malonumą.
• Pajuskite, kaip jūsų kūno centras su kiekvienu iškvėpimu vis labiau susitelkia pilve ir dubenyje.
• Pajuskite, kaip jumyse randasi ramybė ir tyla.
• Sutelkite dėmesį į pasirinktą VIENĄ mintį. Leiskite jai ramiai pulsuoti jūsų kvėpavimo ritmu ir pasklisti po visą kūną. Stenkitės, kad jokios mintys neblaškytų.
• Baigdami meditaciją, dėmesį vėl sutelkite į kvėpavimą ir savo kūno padėtį.
• Keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Atsimerkite.
• Baigę meditaciją, galite pasidalyti įspūdžiais su kartu meditavusiais draugais

(Rekomenduotina meditacijos pratybų trukmė 15-20 min.)

Pagal: Sodeika, T., Baranova, J. (2002). Filosofija: XI-XII. 25-29 psl.