Meilės medus
Meistras sužinojo, kad vienas iš jo mokinių atkakliai siekia kažkieno meilės.
– Nereikia meilės reikalauti, taip tu jos niekad negausi, – pasakė mokytojas.
– Bet kodėl?
– Sakyk, ką darai, kai į tavo namus ima belstis neprašyti svečiai? Kai jie stuksena vis garsiau, ima šaukti ir jėga reikalaudami atidaryti?
– Užremiu duris stipriau.
– Taigi, nesibrauk į svetimas širdis, nes taip jos tik dar labiau užsidarys. Tapk „geidžiamu“ svečiu ir tau atsivers visos durys.
Tiesiog mylėk žmones, meilė, kad ir niekam nepastebima ar nematoma, visgi yra tas raktas, kuris gali atrakinti bet kurios širdies užraktą, net gi tą, kurio seniai niekas nebuvo atvėręs. Svarbiausia, kad ši meilė būtu nuoširdi, tikra, o ne dirbtinė.
Pažvelk į gėles, jos nesivaiko bičių, o tiesiog dovanoja medų ir taip jas pritraukia. Meilė – tai nektaras, kuris žmones ir prišaukia.