Meilės prasmė arba kelias į intymumą
Romantiškos draugystės tikslas – pažinti partnerį ir atskleisti savo esmę. Tik tokia dviejų žmonių sąjunga prasminga. Deja, neretai meilė tampa savotiškais pančiais ar įsipareigojimų našta, priklausomybe nuo kito.
Diferenciacija – tai psichologijos terminas, kurį pirmasis pavartojo šeimos psichoterapeutas Murėjus Bovenas (Murray Bowen) aprašydamas intymius santykius. Diferenciacija – tai gebėjimas išlaikyti savo tapatybę užmezgus artimus santykius su kitais žmonėmis. Jūs jaučiatės saugūs ir nepasiduodate kitų žmonių emocijoms, nuomonėms ar nuotaikoms. Ir drauge liekate atviri kitiems žmonėms.
Susiliejimas – yra priešinga sąvoka. Tai kito žmogaus jausmų ir potyrių išgyvenimas. Kam nors skauda galvą, o mes geriame aspiriną. Kas nors prarado darbą, o mes skaitome darbo skelbimus… Daugelyje šeimų susiliejimas yra painiojamas su meile.
Jeigu tu nenuliūsti, kai liūdna man, vadinasi, tu manęs nemyli. Jeigu nenori sekso tuomet, kainoriu aš, tu mane atstumi.
Kai esame susilieję, bet kokie požiūrių ar potyrių skirtumai tampa grėsmingi, nes viskas turi būti vienoda. Jeigu yra dvi skirtingos nuomonės, tai, be abejo, reiškia, kad viena „savaime“ klaidinga.
Toks požiūris neišvengiamai gimdo ginčus ir kaltinimus. Meilės vietą užima susiliejimas. Jis neleidžia egzistuoti dviem skirtingiems žmonėms su skirtingu mąstymu, supratimu, skirtingais įvairių situacijų sprendimais.
Mes visi pradėjome gyvenimą būdami visiškai susilieję su savo motinomis. Judėjimas nuo susiliejimo link diferenciacijos – tai brendimo procesas, trunkantis visą gyvenimą.
Parengta pagal Charlotte Kasl, Ph. D. Jeigu Buda eitų į pasimatymą. Kaunas: MIJALBA. 97-98 p.
Iliustracija: pexels.com