Mokslininkai įspėja – iš tiesų jus mėgsta tik pusė draugų

Žmogus, kad ir kaip bežiūrėtume, yra socialinė būtybė, kuriai reikia paramos, šilumos ir palaikymo. Skirtinguose gyvenimo tarpsniuose mus dažniausiai supa skirtingi žmonės (žinoma, kai kurie išsaugo ir vaikystės draugus, lydinčius per visą gyvenimą), kurie tuo metu mums būna svarbūs ir brangūs.

Ir kai santykiai atrodo puikūs, ar iš tikrųjų jie tokie ir yra? Mokslininkai, kaip visada, turi savų pastebėjimų. Jie sako, kad mes iš tikrųjų nesame tokie artimi su žmonėmis kaip manome, be to, bent pusė vadinamųjų draugų iš tikrųjų mūsų nemėgsta, rašoma care2.com.

Jeigu esate patyrę tą jausmą, kai kuris nors iš draugų vadina jus pačiu geriausiu ir demonstruoja savo jausmus, nors iš tikrųjų jūs nejaučiate tokio ryšio, greičiausiai suprasite šį fenomeną.

„Žmonės nemėgsta girdėti fakto, kad tie, kuriuos jie laiko draugais, nejaučia to paties“, – sako tyrimo autorius ir iniciatorius Alecas Pentlandas.

Tyrime dalyvavo 84 žmonės, kurie mokėsi kartu ir turėjo įvertinti vienas kitą skalėje nuo 1 iki 5, t. y. nuo „aš nepažįstu šio žmogaus“ iki „tai mano geriausias draugas“. Pagrindiniu kriterijumi tapo tyrimo dalyvių artumas. Rezultatai atskleidė kartoką tiesą – tik 53 proc. žmonių jausmai buvo abipusiai.

Tyrėjai mano, kad toks neatitikimas gali būti susijęs su skirtinga draugystės apibrėžimo sąvoka ir jos kitimu santykiuose. Pavyzdžiui, jeigu pagalvotumėte apie savo santykius su draugais, tai su vienais jų dalinatės giliomis mintimis, savo skaudžiomis ir pažeidžiamomis patirtimis, o su kitais jus sieja panašūs pomėgiai ar gana paviršutiniški linksmi pokalbiai.

Kiekvienas mūsų draugystę supranta kitaip ir dėl to kiekvienai asmenybei reikalingas skirtingo tipo bendravimas. Be to, ir žodžiu „draugas“ yra disponuojama į valias, todėl jis praranda prigimtinę savo reikšmę. Ypač, kai pažvelgiame į socialinius tinklus, kur kiekvienas, net ir nepažįstamas sekėjas ,yra vadinamas draugu.

„The New York Times“ rašo, kad yra labai neatsargu ir netgi vengtina turėti itin daug paviršutiniškų, neabipusių ryšių, kadangi jie susiję ir su fizinėmis bėdomis, pavyzdžiui, smegenų disfunkcija.

Psichologė Amy Banks aiškina klajoklinio nervo svarbą, kuris gali būti neigiamai paveiktas dėl vienatvės ar izoliacijos jausmo. Be to, svarbu palaikyti jo tonusą, nes šis nervas moduliuoja mūsų instinktyvią kovą, atsitraukimą ar sąstingį. Pavyzdžiui, kai šalia mūsų nepažįstama kompanija, mes jaučiamės nerimastingi, palyginti su tomis emocijomis, kurias mums sukelia draugai – šiltą ir jaukią atmosferą.

Šio tyrimo rezultatas greičiausiai būtų toks: pamąstyti apie mūsų santykiams ir draugystėms klijuojamas etiketes bei pasistengti tuos ryšius sustiprinti. Pasitikėjimas vienas kitu ir vertinimas turėtų būti kuriami tarp tų žmonių, kurie nevengia vienas kitam rodyti nuoširdaus ir tikro dėmesio, t. y. atraskite tuos, kuriuos iš tikrųjų galite vadinti draugais.

Parengė Ji24.lt
Foto: My Photo Journeys / flickr