Negaliu susirasti mylimo vaikino

Iliustracija: Simon Hattinga Verschure / Unsplash

Gyvenu su viena labai neorginalia problema: negaliu susirasti mylimo vaikino. Man 20 metų, esu išvaizdi, protinga, pozityvi, visuomet turėjau labai artimų draugų vaikinų ir dažnai kaip tik su vyriškąja lytimi sekasi bendrauti lengviau nei su merginomis, dar nuo mažens mano tėtis man buvo didžiausias idealas ir visad su juo leisdavau laiką.

Neretai susilaukiu dėmesio iš vaikinų, tačiau bėda ta, kad dažniausiai nepatinku būtent tiems vaikinams, kurie mane labiausiai traukia arba po kelių susitikimų aš jų tiesiog nebedominu. Na, o tie, kuriems aš patinku dažnai nepatinka man arba patinka tol kol nepabendraujų ilgesnį laiką ir tas bendravimas tiesiog atsibosta.

Pati jaučiu, kad man labai reikia meilės, šilumos, kad kažkas atsigulus prisiglaustų ir apkabintų, labai noriu turėti antrąją pusę, tačiau vos pradėjusi megzti rimtesnius santykius suprantu, kad negaliu būti su bet kuo. Sugebu labai greitai susižavėti žmogumi, bet dažnai taip pat greitai tas žmogus man tampa nebeįdomus. Draugai neretai pasako, kad esu per daug užsikėlusi standartus, kad ieškau to vienintelio, nors juk draugystės pradžia neturi liepsnoti meile ir reikia tiesiog pabandyti, o meilė ateis su laiku. Tačiau man neišeina nuleisti standartų ar tiesiog pabandyti sukurti rimtesnių santykių, jei iš pat pradžių nejaučiu didelės traukos tam žmogui. Kur slypi problema ir kaip ją reiktų išspręsti? Labai noriu susirasti vaikiną ir sukurti rimtus santykius.

Ačiū
Gabrielė (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Ustina Fedkovič

Sveika Gabriele,

Noras turėti mylimą žmogų yra vienas iš pagrindinių poreikių, todėl Tavo noras yra artimas ir žinomas daugeliui. Smagu, kad save charakterizuoji teigiamai „esu išvaizdi, protinga, pozityvi…“. Iš laiško panašu, kad moki užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius. Susidaro įspūdis, kad moki save mylėti, kas yra svarbu norint būti mylimai.

„Jei nori gyventi laimingą gyvenimą- susiek jį su tikslu, o ne su kitais žmonėmis ar daitkais“- Albertas Einšteinas.

Kartais žmonės nori susirasti artimą žmogų tikėdamiesi, kad jis suteiks laimę, praskaidrins gyvenimą, išspręs problemas. Tokiu būdu pamirštame, kad brandi meilė prasidėda nuo noro suteikti, o ne gauti.

Manau, kad būtų naudinga pagalvoti ką šiuo metu norėtum ir galėtum suteikti mylimam žmogui. Ką norėtum gauti? Pabandyk palyginti kiek esi pasiruošusi suteikti ir kiek tikiesi gauti. Galimai, tai padėtų nukreipti dėmesį nuo išsikelto standarto. Įsivaizduojamas standartas gali nukreipti priešinga kryptimi, negu norime ir apriboti galimybes.

Mylimojo paieškos neturėtų tapti desperatiškas standartų kūrimas ir tikrinimas. Kadangi dažnai žmogus gali atitikti įsivaizduojama standartą, bet meilės jausmas negimsta. Taip standartas yra papildomas dar keliais kriterijais, kurių pritrūko kandidatui. Mintyse kurdami mylimojo idealą, standartą galime neišlipti iš komforto zonos.

Žinoma, kaip minėjai būti su ”bet kuo” nevertėtų, todėl svarbu suprasti kokios asmenybės savybės (pvz:, sąžiningumas, nuoširdumas) Tau santykiuose atrodo svarbiausios. Kokios Tavo pačios savybės atrodo patruklios kitiems? Galimai šie atsakymai Tau padės suprasti ką vertini santykiuose.

Meilė yra gebėjimas priimti žmogų su privalumais ir trūkumais, todėl linkiu kantrybės.

P.S. Rekomenduočiau paskaityti Erich Fromm „Meilės menas“.

Psichologė Ustina Fedkovič | psichologo-konsultacija.com
ustina@psichologo-konsultacija.com