Negi esam kaip žvėrys mėginantys išgyventi?

2 Responses

  1. Milda parašė:

    Sveika Pakalnute, būtu labai smagu susipažinti ir pabendrauti, nes jau kurį laiką panašios mintys, kokias tu parašei apie draugystę ir išdavystę sukasi ir mano galvoje. Tad jei turi laiko ir nori brūkštelk man į climbingtriuskis@gmail.com ;)

  2. vdas parašė:

    Paimsiu keletą besikartojančių žodžių:
    nesijaustume tuštumos, atsirinkti, nesinaudotų, išduoda, priešai, išdavysčių, kivirčai, supyksta, negalime pasitikėti, išdavikų..
    Neįpusėjus.
    O bendrai, ką visa tai rodo? Neverta priiminėti sprendimų už kitą žmogų, nes čia daugumoje aprašytos „pastebėtos” situacijos, o ne realiai dalyvautos. O antra, koks žodis slypi po visais šiais žodžiais – savanaudiškumas arba egoizmas. Savanaudiška nenorėti jausti tuštumos, savanaudiška atsirinkinėti žmones, savanaudiška savo interesus iškelti aukščiau, savanaudiška pykti(?). Kodėl neigiamos emocijos atskleidžia savanaudiškumą? Todėl kad jos parodo, jog „ego” kažko negavo. Kažko trūkumas, kažko trūksta. Negavo pagyrimo, negavo įvertinimo, negavo iš „Draugo” to, ko tikėjosi gauti – naudos. Nėra naudos – nėra kalbos. Todėl klausimą reikėtų „statyti” – ką reiškia sąvoka ‘nauda’ ir kiek plačiai ji gali apimti; ar ‘laimė’ yra naudinga? Kiek naudos galima gauti iš „pilnatvės” (tuštumos priešingybė). Kam naudinga nusišypsoti? :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *