Nelauk per ilgai arba dvi istorijos apie įgyvendintą svajonę

Čekijoje esančio Lukos miestelio gatvėse pastatyti seni, klibantys mediniai pastoliai ar tiesiog ant grindinio patiestas rudas nutrintas kilimėlis, ant kurio sudėtos skardinės dėžės su mėlynais dažais – tokia yra 90-metės Anežkos Kašpárkovos darbo vieta. Čia gimsta Moravijos gėlių raštais numargintos pastatų sienos, durys, langinės.

Garbaus amžiaus senučiukė anksčiau dirbo žemės ūkyje, o naująjį pomėgį marginti miestelio pastatus mėlynos spalvos gėlių ornamentais perėmė iš anksčiau tuo užsiėmusios moters. Senolė, paklausta žiniasklaidos, kodėl tuo užsiima, atsakė: „Aš menininkė. Man patinka tai daryti ir noriu padėti“. Panašu, kad senolė tik dabar savyje atrado menininkę.

Annos šeima gyveno vargingai, todėl mergaitė anksti mokslus turėjo iškeisti į ūkio bei namų ruošos darbus pas pasiturinčius kaimynus, pas kuriuos ji pradėjo dirbti vos sulaukusi dvylikos metų. Dvidešimt septynerių metų Anna Mary sukūrė šeimą, augino vaikus ir prižiūrėjo savo šeimos ūkį. Moravijos raštais Čekijos miestelį gražinanti Anežka Kašpárkova labai primena Anną Mary Robertson. Mergaitė, kilusi iš Niujorko priemiesčio Grinvičo, ūkininkų šeimoje augo su keturiomis seserimis ir penkiais broliais. Vaikystėje labai trumpai lankė vienos klasės mokyklą, kurioje susižavėjo dailės pamokomis. Ji buvo tokia išradinga, kad, pritrūkusi spalvų, greitai pasigamindavo dažus iš to, ką rasdavo gamtoje  – citrinų, vynuogių sulčių, žolės, miltų pastos, kalkių ar pjuvenų.
Atrodytų, niekuo neišsiskirianti istorija, kurią galėtų papasakoti ir mūsų pačių močiutės ar prosenelės? Galbūt Annos istorija ir būtų pasilikusi tik jos giminaičių nuotraukų albumuose, jei ji, perkopusi 70 metus ir dėl besivystančio artrito nebegalėdama dirbti ūkio darbus, vėl į rankas nebūtų paėmusi teptuko.

90-ies ji tapo tikra sensacija. Nežinodama paprasčiausių piešimo, tapybos pagrindų, ji tapė sudėtingas panoramines kompozicijas, kurių centre buvo jai gerai pažįstamas kaimo gyvenimas. Močiutės Mozės slapyvardžiu pasirašinėjanti senutė per tris dešimtmečius nutapė daugiau nei 1500 kūrinių. Vos pradėjusi tapyti, savo paveikslus parduodavo po 3 – 5 JAV dolerius, o po kelių dešimtmečių jos darbai susilaukė tokio susidomėjimo, kad jų kaina pakilo iki 8000 – 10000 JAV dolerių, o vėliau jos paveikslų vertė dar labiau išaugo. Ji tapo žinoma primityviosios tapybos atstovė, kurios kūriniai tapo to laikmečio Amerikos meno istorijos dalimi.

Močiutė Mozė mirė vos sulaukusi 101 metų gimtadienio ir su kaupu įgyvendinusi savo vaikystės svajonę. Trisdešimt paskutiniųjų savo gyvenimo metų ji darė tai, ką visada norėjo daryti, tai, kas jai teikė didžiausią malonumą.

Šios dvi istorijos puikiai iliustruoja, kad niekada nevėlu pradėti įgyvendinti savo svajones, tačiau ir siunčia svarbią žinią: ar tikrai verta laukti gyvenimo galo, kad galėtum daryti tai, ką nori?

Šiandien turime beprotiškai daug galimybių siekti savo tikslų. Daug daugiau įrankių jiems įgyvendinti, nei jų jaunystėje turėjo Anna ar Mary.

Išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį ir susiplanuoti tikslų įgyvendinimo kelią Tau padės Įgyvendink.lt sukurtas tikslų įgyvendinimo planas „Kasdien arčiau savo tikslo“.

Tekstą parengė Tikslų įgyvendinimo bendruomenės Įgyvendink.lt įkūrėja Sonata Dirsytė.

Tekste naudojama informacija iš Boredpanda.com „90-Year-Old Czech Grandma Turns Small Village Into Her Art Gallery By Hand-Painting Flowers On Its Houses“, Biography.com „Grandma Moses biography“.