Net mažiausios detalės reiškia labai daug
Vienas vaikinas, maždaug 19 metų, gyveno įprastą gyvenimą. Jis buvo linksmas, energingas, turėjo siekių, svajonių, turėjo kur tobulėt: tiek gyvenime, tiek moksle. Bet, vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojom.
Pasirodė ji, mergina, moteris, kuri sudrumstė jo įprastą gyvenimo ritmą. Viskas prasidėjo labai staiga, netikėtai. Taip, kaip jau supratote, vaikino širdį užklupo susižavėjimo, gal net meilės jausmas. Nepasakojant visų smulkmenų, nebuvo nei minutės, kai jis apie ją negalvotų, jai nenorėtų parašyt žinutės, paskambint, ar susitikt. Jo manymu ji buvo tobula: grožis, protas, etiškumas, begalę nuostabių savybių, joje atsispindėjo.
Viskas, žinoma, taip ir nesibaigė, praėjus nepilnam mėnesiui nuo jų susipažinimo, viskas pakrypo kita linkme. Vakare, vėlai vakare, vaikinui atvažiavus pas merginą į svečius, jo širdyje įvyko perversmas, užsiplieskė tokia ugnis, tokia žiežirba, kuri stūmė vaikiną judėt į priekį, būt su mylimąją. Bet, yra vienas, bet. Vakarui pasibaigiant, važiuojant namo, nieko neįvykus, tarp vaikino ir merginos, vaikino galvoje sukosi įvairios mintys: kas bus toliau, ar aš jai taip pat patinku, ar tai tikra? Jis nežinojo ką galvot…
Ryte atsikėlus, vaikino mąstymas buvo pasikeitęs. Jam atrodė, jog tai jo gyvenimo meilė. Kiekvienas jos parašytas žodis jam atrodė reikšmingas, kiekviena žinutė be šypsenėlės, ar be švelnesnio ženklo – pyktis, kiekvienas neigiamas atsakymas – nenorėjimas būt kartu, kiekviena trumpa žinutė – nenorą toliau bendrauti. Vaikiną užvaldė liūdesys, mintys, kurios buvo nepakeliamai sunkios. Vaikinas iki dabar nežino ką daryt… Jis – tai aš. Aš noriu būt su ja, noriu ją apkabint, pabučiuot, priglaust prie savų pečių, sušildyt ir paguost, pralinksmint, ar išklausyt… Kiekvienas žodis iš jos lūpų keliauja tiesiai į mano širdį, tiesiai į mano jausmus. Esu be galo jautrus, atsakingas ir supratingas žmogus, tačiau nežinios pakęst daugiau nebegaliu… Tas karštis plūsta iki pat širdies gelmių…
Atrodo šiuo tekstu nieko protingo nebuvo pasakyta? Ne. Jūs klystat, reik mokėt skaityt tarp eilučių, suprast ką žmogus turi omenyje, į tai įsigilinti. Visos istorijos moralas yra toks, jog niekada nesuteik tuščių vilčių, pasakyk tiesą į akis, nevaidink laimingos, nevaidink mielos, kitam tai gali reikšt be galo daug,… Kančios, kurios užplūsta išgirdus atsakymą NE yra nepakeliamos… Net mažiausios detalės reiškia labai daug. Visąlaik susimąstyk kokios gali būt viso ko pasekmės… Gyvenimas žaidimas, kurį reik žaist garbingai.
[Autorius pageidavo likti nežinomas]
100%!
Iki šiol maniau, kad šis tinklalapis gerus tekstut skelbia….
Pykit, nepykit, bet vaikinas labai „skystas” :) Kazin ar reik merginai tokio, kuris pamirsta savo gyvenima ir gyvena vien ja :) Tikras vyras nera valdomas situacijos, jis pats ja sukuria ;)
Turbūt neskaitei teksto „tarp eilučių” gi čia kalbama apie jausmus, leidi susidaryti išvada, kad niekada nuoširdžiai nemylėjai, nes tokiai meilei nerūpi koks tas žmogus yra, tu ji tiesiog myli ir daugiau nieko nereikia :)O situacija kuria ne vienas žmogus, ją sukuria dviejų žmonių, pabrėžiu, NUOŠIRDI meilė. :)
Tai ne kritika, tiesiog mano pastebėjimas, jei tai kam nors sukelia ką nors neigiamo, tuomet linkiu sulaukti būtent TOS meilės, kai suprasit, jog būtent taip gyvenime ir yra :)
Patariu pasidomėti Michailas Litvakas kūriniais ir suvokti kas yra „meilė”. Sorry įžeisti nenoriu, tiesiog rekomenduoju nemaišyti savo silpnybių su kitų žmonių kitais neapčiuopiamais jausmais.
suprantu tave kiek galiu suprasti. as irgi panasioje padety. vaikinas atstume nesuteikes pakankamai laiko mane pazinti, bet buvo jau per velu-isimylejau. ir tas jausmas buti atstumtai man yra nepakeliamas. tik laikas mano draugas, gydo, nors ir letai. tikiuosi ir tau jis pades. sveik x
Tai žmogus kuris nėra užsigrūdinęs nuo gyvenimo smūgių kurių jo gyvenime tikrai bus dar ne vienas. Merginos dažnai flirtuoja su vaikinais kaip ir vaikinai su merginomis. Reikia išmokt „skaityti tarp eilučių” ir atskirt tikrovę nuo iliuzijų. Kitą vertus jei mergina flirtuoja vadinasi ji kažką tame žmoguje įžvelgė ir atsiranda šansas ją užkariauti tik reikia rasti tinkamą metodą…
Atvirumas ir nuoširdumas nėra silpnybė. Yra žinoma, kad kažkam yra pavykę suprasti moteris. Nenusimink.
butu pasakes apie savo jausmus o nesvaiges butu ir kitaip buve.ka tas reiski anieko neivykus vaziavau namo??????o ka jau turi tave i lova temptis is karto.siuolaikini zmones matai,kad tik greiciau viskas…
Linkiu tik dziaugtis kad patyrei si nuostabu jausma.. Ir kitakart linkiu sulaukt to paties is antrosios puses :)
pats ir skaityk tarp tu eiluciu.ir dar sako kad moteru neimanoma suprasti…
Prisigalvoja, amerikoniškų filmų prisižiūrėję, kad pirmame pasimatyme reikia pasibučiuoti, o jau trečiame – būtinai pulti į lovą ir skuba:). Pati santykių pradžia tai yra pats nuostabiausias santykių laikotarpis, nereikia skubėti :). Pagaliau ir ne visos merginos sutinka su holivudiškais santykių standartais :), gal labai rimta panelė ir visiškai neskuba šokti į lovą po nepilno mėnesio pažinties:). Čia per gyvenimą gali iki vedybų vagoną tokių kavalierių prisirinkti, jei taip skubėsi :). Kam to reikia? Vaikinui, kuris ją ves ar jai pačiai, jei jinai rimta mergina? Reikia pabendrauti, merginos žiūri į kiekvieną kaip į potencialų vyrą, vaikinams tai čia yra nuotykis, kuo daugiau, tuo smagiau. Ne visiems, aišku, bet jie vis tik mažiau išrankūs, deja.
dėkui už priminimą, manau jis labai prasmingas – dėl garbingumo. Vis tik šiek tiek neapsispręsti, leisti įvykiams klostytis tarsi savaime – manau būdinga daugeliui merginų. Norisi žavėjimosi, bet ne visada pakanka apsisprendimo tikrai įsipareigoti, drąsos būti tiesoje prieš save ir kitą. Tad reikia už tai atleisti, ir kalbėtis, nekurti santykių vaizduotėje… ir pavesti draugystę mylinčio Dievo valiai :)
Na čia tik vienas iš mano gyvenimo momentų.. Ši patirtis jau senai praėjo, bet šie žodžiai: „ir pavesti draugystę mylinčio Dievo valiai” yra begalo teisingi!
gyvenimas – gyvenimas,net ne žaidimas,ne aš ir ne mes,ne norai ir ne viltys…
Ačiū visiems už išreikštą nuomonę, tačiau šiame straipsnelyje siekiau parodyti, kokie sunkumai tyko žmonių.. Akcentuojamas ne kalbėjimo klausimas. Galbūt neaaiškiai perteikiau mintį…
Dažnas atvejis mūsų visuomenėje, daugumai tik žaidimai. Manau, vyras rimtas ir jausmingas, supranta, kas yra tikra meilė, tačiau dažnai mes įsimylime žmones, kurie mūsų nemyli, arba mes jų siekiame, tačiau tik tas procesas, kad ir skausmingas, bet tik jis reikšmingas, patirtis. Kad ir pasieketume, vistiek greičiausiai liktume nelaimingi. Dažniausiai emocijos ir aistra už mus kalba, bet aš pats esu patyres abi pozicijas šios situacijos ir vis gi pradėjau tikėti likimo atneštu žmogumi, o ne šiaip, jei tas žmogus yra tas tas, tai bet koks laikas ir neskubėjimas nepakenks. P.s. Patikėkite, Vyrams žinantiems tikrąsias vertybes, išrankumas didėja, su bet kuo nebus, manau, situacijos veikėjas yra labai protingas ir jausmingas, tačiau jį užplūdo tai, kas dažnai pasireiškia mums, aistra. Taip, aistra praeina, ji laikina, tačiau ji gali net atsinaujinti, tiesiog ne vien tas yra svarbu. Emocijos veikia, bet stenkimės prie jų pridėti ir proto galios. :) Truputi išsilieta iš gyvenimo patirties.
Laikas ne gydo, laikas keičia :)
Taip, tiesa… Bet manau ne tik, laikas ir moko!
kazkaip atrodo kad tas vaikinas isimylejo savo vaizdini apie kita zmogu, savo jausminguma o ne pati kita zmogu.
Taip ir išmoksti nebūti naivus ir į viską žiūrėti atsargiau. sveikas atvykęs į suaugusiųjų pasaulį.
Oi, koks skystalas… viena frazė ypač \\\”patiko\\\” – \\\”tikrai meilei nerūpi koks tas žmogus…\\\” Dar didesnės nesamonės negirdėjau.