Noriu skirtis su savo vaikinu, bet esu prisirišusi, sunku tai padaryti
Klausimas: Rašau, Jums, nes nebesusitvarkau su situacija. Norėčiau, kad pasakojime vardai būtų pakeisti, nes tai gana asmeniškas klausimas. Klausimas yra apie mano vaikiną. Gyvename kartu daugiau nei du metus. Dažnai pasipykstame dėl visiškai nesvarbių dalykų, bet mane neramina visai ne tai. Kalbėsiu apie miegamojo reikalus.
Draugystės pradžioje bėdų nebuvo, lytiniai santykiai buvo dažni, kaip ir priklauso įsimylėjusiems. Tuomet buvo paskutinieji mano studijų metai, paskaitų tūrėjau mažai, neturėjau sunkumų moksluose, viskas ėjosi gerai, o jis tuo metu jau dirbo.
Vėliau atėjo metas, kai prasidėjo man baigiamojo darbo rašymas, pavargdavau, dažnai atsisakydavau mylėtis, o jis dėl to ant manęs labai supykdavo sakydamas, kad neturiu teisės jam atsisakyti, nes jis mane išlaiko. Taip ir viskas prasidėjo, pradėjau su juo santykiauti, net kai to visai nenoriu, man tai tapo prievolė, o ne malonumu.
Atėjo metas, kai įsidarbinau. Man svarbu buvo gerai pailsėti. Mano atsisakymas mylėtis tapo vis dažnesnis, jis pykdavo dar labiau. Tuomet prasidėjo dalykas, kuris man yra šlyksčiausias. Man kietai įmigus, jis mane liečia intymiose vietose. Tai man atrodo nepriimtina. Buvo dėl to daug ašarų ir pykčio. Bandydavau ir ramiai jam paaiškinti, kad tokie jo veiksmai man nepatinka. Taip pat jam paaiškinau, kad jo tokie veiksmai siejasi ir su nenoru man mylėtis. Kuo toliau, tuo viskas blogiau.
Mane tai nuo jo atstumia, jaučiuosi, kaip išnaudojama. Žinau, kad vyrai turi poreikių, visi jų turi, bet liesdamas mane miegančia, manęs nesujaudina, o tik dar labiau atsumia. Būna savaičių, kuomet jis elgiasi gražiai. Bet miegodama su juo, jaučiu paranoją, kad tai pasikartos. Po ilgo laiko, tai vėl apsikartojo. Noriu skirtis su savo vaikinu, bet esu prisirišusi, sunku tai padaryti. Vis jam grasinu, bet vis vien lieku su juo. Padėkit, man! Kaip elgtis tokioje situacijoje, kai man miegant jis mane liečia intymiose vietose, o man tai kelia šleikštulį.
Laura (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Ignė Kazlauskaitė:
Sveika, Laura,
Ačiū Tau už atvirą laišką. Galiu pastebėti, kad jautiesi pasimetusi, nebežinai, ką toliau daryti. Jaučiu sklindantį pyktį, nusivylimą ir bejėgiškumą.
Tavo situacija yra gana sudėtinga ir sukelianti daug įvairių jausmų, bet pabandysiu pasidalinti savo įžvalgomis.
Pirmiausia, kas krenta į akis, tai Tavo draugo požiūris, kad tu neturi teisės atsisakyti su juo mylėtis, nes jis Tave išlaiko (-ė). Norėčiau pasakyti, jog Tu nesi jo nuosavybė, būdama jo drauge, kuri galbūt yra/ buvo jo išlaikoma, neprarandi teisės pasakyti „taip“ arba „ne“. Mylėjimasis turi būti paremtas abipusia pagarba, rūpesčiu, abiejų sutikimu tai daryti ir aiškia komunikacija.
Antra, nors Tu savo draugui ir įvardijai, jog tau nepatinka, kad jis Tave liečia, kai tu miegi, jis ir toliau tai daro. Tokį vyro elgesį galima traktuoti kaip seksualinę prievartą. Kaip jau minėjau, mylėjimasis turėtų būti paremtas abiejų sutikimu, tačiau miego metu Tau turėtų būti gana sudėtinga sutikti mylėtis. Ypatingai svarbu yra tai, kad Tavo draugas žino, jog tau yra šlykštu, kai jis liečia Tave miegančią.
Tačiau, kad ir kaip Tau šlykštu būtų dėl jo elgesio, vistiek lieki su juo, randi pateisinimų ir priežasčių. Pati minėjai, kad jo toks elgesys prasidėjo tuomet, kai ėmei vis dažniau atsisakyti mylėtis. Ir kaip supratau iš Tavo laiško, Tavo vaikinas pakankamai nemažai laiko buvo nustojęs Tave liesti naktimis. Kaip manai, dėl kokių priežasčių jis nustojo tai daryti? Kas pasikeitė jūsų santykiuose? Ar tavo požiūris į jį pasikeitė tuo metu, kai jis neliečia tavęs naktimis? Ar tuomet jauti norą su juo mylėtis?
Pora kartais gali susitaikyti po netinkamo sekso apraiškų. Tačiau labai dažnai pyktis, nusivylimas yra tokie stiprūs jausmai po priverstinio sekso, kad susitaikyti ir atleisti vienas kitam galėtų padėti nebent porų terapeutas, jei to norėtų abi pusės.
Tačiau jei vyras atsisako prisiimti atsakomybę už sukeltą pasišlykštėjimo jausmą, kurį iššaukė jo veiksmai, ir net gali pateisinti savo veiksmus, vienintelis būdas išsigelbėti būtų palikti tokį draugą. Tai gali bauginti, bet ar tikrai ryžtumeisi vien dėlto, kad esi prisirišusi prie savo vaikino ir bijai likti viena, kentėti jo naktinius lietimus ir prievartinį seksą, jausti paranoją kiekvieną naktį?
Jei nuspręstumėt su draugu kartu nesikreipti pagalbos, siūlyčiau Tau pačiai kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, kad padėtų išgyventi visus susikaupusius jausmus, sugrąžintų pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
Linkiu rasti stiprybės priimti teisingą sprendimą.
Psichologė Ignė Kazlauskaitė | psichologasinternetu.lt
Ok. Man aisku kad su ja kazkas ne taip. Ji jo nebemyli aistra dingo ir noras dingo. O jis ne vis dar siekia jos ir jai istikimas. Palikt jinai ji bijo nes tada jausis vienisa.