Nuostatos ir sveikata

Nuostata apibrėžiama kaip proto konfigūracija, žmogų iš anksto nuteikianti suvokti daiktus tam tikru būdu ir pasiruošusiam tam tikru būdu į juos reaguoti. Vadinasi, ji daro įtaką trims pagrindiniams elgesio pradmenims – mąstymui, jautimui ir pasiryžimui veikti.

Pavyzdžiui, optimistinė nuostata nuteikia matyti labiau šviesiąsias daiktų puses, regėti viltį, skatina ko nors siekti toliau, didina atsparumą nevilčiai.  Kasdienių nuostatų veikiančių mūsų elgesį pavyzdžiai yra: optimizmas ir pesimizmas, drąsa ir drovumas, tikėjimas ir abejonė, geranoriškumas ir priešiškumas, pasitikėjimas ir įtarumas ir t.t.

Nuostatos esti labai svarbios dėl to, kad turi savyje daugiau galios nei išorės veiksniai, sprendžiant pasisekimo ir nesėkmės, sveikatos ir ligos, laimės ir nelaimės klausimus. Be to, dažniausiai jas galime lengviau valdyti nei išorės veiksnius. Amerikiečių psichologas Williamas Jamesas teigia:

„Didžiausias mano kartos atradimas yra tas, kad žmonės gali pakeisti savo gyvenimą, keisdami proto nusistatymą.”

Dažniausiai mūsų nuostatas nulemia dominuojantys tuo metu jausmai. Kitaip tariant, tai, kaip mes suvokiame daiktus ir kaip esame linkę į juos reaguoti, priklauso nuo to, ką mes tų daiktų atžvilgiu jaučiame. Paprastai jausmai apibrėžia nuostatas, o nuostatos – elgesį. Tad iš esmės jausmai nulemia elgesį. Psichikos sutrikimai bemaž visada sužadina žalingus jausmus ir sukelia psichinę negalę įtvirtinančias nuostatas.

Žmonės yra linkę dažniau tapatintis su kokia nors viena savo esybės dalimi – kūnu, jausmais arba protu. Kiekviena šių dalių turi tik jai būdingą sąmonę bei nuostatas. Tapatinantis su kūnu, dominuoja kūno sąmonė, kuriai, manoma, yra būdingas nevalingumas, nepaslankumas, siaurumas, nevalingumas, kartojimasis, susivaržymas. Jausmų sąmonė pasižymi energija, veiklumu ir aistra. Protinei sąmonei būdingas racionalumas, pusiausvyra, darna.

Fizinės sąmonės įtaką galime numanyti iš žmogų apėmusio abejingumo, ištižimo, nuobodulio, pesimizmo. Jausmų sąmonė gali reikštis nepamatuotu optimizmu, perdėtu pasitikėjimu, ambicingumu. Proto įtakoje ryškėja saikas, dalykiškumas požiūris į daiktus bei polinkis į idealus.

Žmogų veikia visos trys esybės dalys, tik skirtingu mastu. Daugumoje žmonių dominuoja jausmai, tad jie stipriausiai ir paveikia jų nuostatas. Manoma, kad jausmų dominavimas yra svarbiausia psichikos sutrikimų priežastis. Mat jausmų nulemtos nuostatos dažniausiai yra neracionalios, tad kertasi su proto formuojamais įsitikinimais, kas gimdo konfliktą, neurozes ir t.t. Padėtis pasitaiso, kai atstatoma pusiausvyra ir protui suteikiamas tinkamas dėmesys, racionaliai permąstant iracionaliai sąmonės turinį ir nekritiškai įsisavintas nuostatas, tikėjimus, mintis. Protas gali suformuoti naujas, kūno, jausmų ir intelektą apjungiančias ir integruojančias nuostatas, kurių bus lengva ir malonu laikytis, tam gali pasitarnauti psichoterapija, savistaba, dėmesingumo lavinimas, meditacija, dienoraštis, teigiamas nuostatas primenantys užrašai ir kiti metodai bei technikos.

Sveikiausia nuostata yra ta, kai nusiteikiame būti tiesiog liudininkais – laisvai nardančiais sąmonės stichijoje, kai esame atviri ir atidūs patirties srautui, savo prigimčiai, tačiau žvelgiame į visa tai veikiau kaip turistai esantys valtyje ar vandens paukščiai besimėgaujantys kelione ir upės vaizdais.

Pagal A. S. Dalal (2002). Psichologija, psichinė sveikata ir joga. Vilnius: Mažasis Vyturys. 138-150 psl.

Parengė: Edvardas Šidlauskas | psichika.eu
Foto: Patryk Sobczak