Odeta Bložienė: Laikas kitokiam požiūriui į taupymą
Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.
Dauguma lietuvių įsitikinę, kad atlyginimai mūsų šalyse – per maži, todėl ir tenka gyventi „nuo algos iki algos“. Tad ką jau kalbėti apie taupymą. Kiti gi netaupo iš principo – kam taupyti, jei uždirbi pakankamai? Vis dėlto finansinį rezervą turėtų stengtis sukaupti visi, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Taupymo galimybių galime atrasti visi, nes jos slypi ne mūsų pajamose, o pinigų leidimo įpročiuose.
Jei sąžiningai pergalvotume visus savo įpročius, ko gero, nesunkiai atrastume vieną kitą nebūtinų išlaidų eilutę, kuriai skiriamus pinigus nuo šiol galėtume atidėti kaupimui. Pavyzdžiui, jei kiekvieną darbo dieną 1,5 euro skiriama kavos puodeliui pakeliui į darbą, metų pabaigoje šios išlaidos sudaro maždaug 300 eurų. O jei pridėtume išlaidas pietums kavinėse, susidarytų dar apie 500 eurų (skaičiuojant, kad 4 eurus išleidžiate pietaudami kavinėse kas antrą darbo dieną). Tai tik keletas pavyzdžių, įrodančių, kiek daug pinigų išleidžiame iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoms smulkmenoms.
Jei visgi sunku tuoj pat keisti ar net atsisakyti įpročių, kurie trukdo sukaupti finansinį rezervą, siūlau išbandyti veiksmingą taupymo metodą. Taupymui skirtą sumą (tarkime, 10 proc. pajamų) atidėkite kas mėnesį vos gavę atlyginimą, o ne taupykite tai, kas liko mėnesio pabaigoje. Toks taupymas, kai pirmiausia galvojame apie poreikių patenkinimą, o tik po to – apie taupymą, tėra saviapgaulė. Taupydami išsikelkite tikslą patenkinti tuos pačius poreikius, tačiau su dešimtadaliu mažesniu biudžetu nei įprastai.
Paradoksalu, tačiau daugiau uždirbantys ir centų neskaičiuojantys gyventojai taip pat dažnai skundžiasi pinigų trūkumu. Vadinasi, jei daugiau uždirbi, daugiau ir išleidi… Taigi požiūris, kad taupyti turi tik tie, kurie neturi – klaidingas. Iš tiesų turtas nėra tai, ką uždirbame ir išleidžiame, bet tai, ką sugebame sukaupti. Protingai taupyti ir gyventi šiek tiek žemiau savo finansinių galimybių ribos, o laisvus pinigus atidėti taupymui turėtų ir didesnes pajamas gaunantys žmonės, ir jaunimas, pradedantis savarankišką gyvenimą, ir tautiečiai, gyvenantys „nuo algos iki algos“.
Pabaigai noriu priminti, kad protingas taupymas – ne vienos dienos iššūkis, o ilgalaikių įpročių grandinė. Keisdami požiūrį atrasime taupymo galimybių ir užsitikrinsime saugesnę finansinę ateitį. Tebūnie Pasaulinė taupymo diena – naujų įpročių pradžia.
Komentarą parengė Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė
Net sujuokino. Kiek zmoniu, gaudami minimuma gali sau pirkti kava pakeliui i darba ar pietauti kavinej? O buten tokiu zmoniu dauguma, na isskyrus didmiescius. Kadangi raso banko atstove, tai siulo ko gero taupomus pinigus laikyti banke, kas manau dar viena nesamone. Nes butent bankas ta vieta, kur zmones apiplesiami. Kiek visokiu mokesciu mokesteliu vos uz pirsto pajudinima.
Keista, kad mesti rūkyti nebuvo pasiūlyta..
O štai profesorius Rimvydas Jasinavičius, tarkim, teigia, kad taupyti reiktų taip – 10 % atlyginimo atidėti į santaupas. Ar nuo minimumo ar nuo pašalpos. Išties, kam vargti skaičiuojant kavos puodelius? Vis viena a) kava kenkia širdžiai, b) jei ne kava, tai atsiras kitoks „pirkinys”, koks nors banko pavedimo mokestis. Kodėl verta atidėti 10%? Todėl kad išsyk atidėjus 10 procentų nuo algos išlaidos AUTOMATIŠKAI persiskirsto ir tas bendrame katile neatrodo skausmingai, o metų gale netgi šildo…
Sekančiame taupymo lygyje atidėtąją „dešimtinę” reikėtų investuoti. Geriausia į savo svajonę, kuo norėtųsi užsiimti, savęs tobulinimą (literatūra, videoįrašai, darbo priemonės ar įrankiai, Aivaro Pranausko audioknyga galų gale „Stiprios mintys virsta pinigais”). Tai atneš gerą grąžą, psichologinę naudą ir motyvaciją. O su laiku bus galima atsisakyti ir darbo, kuriame moka vos minimumą, bet užtai domisi net 3 stambiausios tarptautinės įmonės – šilumos, elektros tiekėjai, bei komunikacijų kompanija :)
Na ir aukščiausiame taupymo etape rekomenduotina užsiimti labdara ar parama to vertiems žmonėms, tinkamoje vietoje. Kodėl? Todėl kad tai suteikia prasmę darbui, todėl kad parama padeda plėsti pažįstamų ratą, kuria pažinčių tinklą, todėl kad dovanos stiprina draugystę ir užsuka gausos mechanizmą. Klaidinga manyti, kad „kai būsiu turtingas, tada galėsiu aukoti labdarai” formuoja savęs supratimą kad dabar esi neturtingas, kad jauti trūkumą. Turtingas aukoja daaug didesniems projektams ir proporcingai pajamos irgi būna „mažos”, kas verčia jaustis neturtigu. Labdaringumas, dosnumas užsuka gausos mechanizmą.