Pagelbėti metantiesiems rūkyti telks daugiau gydytojų

Nors garsiai deklaruojama kova su daugybę žmonių pražudančiu rūkymu, specifinės pagalbos norint mesti šį žalingą įprotį realiai galima ir nesulaukti. Valdžia rengia naują planą – ketina įdiegti specialų gydymo algoritmą ir papildomai skatinti gydytojus.

Plės šeimos gydytojo kompetenciją 

Šiuo metu pagalbą norintiesiems mesti rūkyti praktiškai teikia tik šeimos gydytojai. O jie dažniausiai pristinga ne tik laiko konsultacijai, bet ir žinių bei įgūdžių, kaip padėti pacientui nutraukti tabako vartojimą.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistės, šeimos gydytojos Viktorijos Andrejevaitės, siekiant pagerinti pagalbą kovojantiems su rūkymu būtina plėsti šeimos gydytojo kompetenciją. Tam Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamas parengti ir įdiegti Priklausomybės nuo tabako gydymo algoritmas.

Gydytojos pastebėjimu, gydyti priklausomybę nuo tabako turėtų mokėti visi medicinos mokslus baigę asmenys.

„Universitete tam neskiriama pakankamai valandų, nėra podiplominių studijų, kursų. Šiuo metu vesti mokymus ir paskaitas šia tema gali tik pavieniai asmenys. Naujasis algoritmas leistų numatyti atskiras strategijas, kaip turėtų elgtis kiekvienas gydytojas, susidūręs su tokiu ligoniu“, – aiškino praėjusią savaitę su sveikatos apsaugos ministru A.Veryga šio algoritmo sukūrimo galimybes aptarusi V.Andrejevaitė.

Siūlo specializuotus kursus 

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje negalima atlikti planinės operacijos, kol žmogus atitinkamą dienų skaičių nerūkė, t.y. kol pats chirurgas jam nepaskyrė gydymo. Todėl šiuo metu ministerija siekia sudaryti medikams galimybę lankyti specializuotus priklausomybės nuo tabako diagnostikos ir gydymo kursus.

Nors geriausia, kad priklausomybę turintis žmogus šeimos gydytojo būtų siunčiamas pas atitinkamą pasirengimą turintį specialistą (tam užsienyje sukurtos specializuotos tarnybos), pakartotinius vizitus gali paskirti ir pats šeimos gydytojas.

„Juos apmokius, įvedus skatinamąją paslaugą už rūkančio paciento konsultavimą sveikatos sistemoje galėtų įvykti didžiulis pokytis“, – įsitikinusi V.Andrejevaitė.

Investuos į kovą su priežastimi?

Šiuo metu efektyvią pagalbą tokiems asmenims užtikrinti trukdo pačių medikų bendruomenėje paplitusi nuostata, kad rūkymas nėra liga. „Tai yra ir žalingas įprotis, ir priklausomybė. Tai – smegenų liga, turinti atskirą kodą, yra žymima ligų klasifikacijoje. Valios pastangų dėka rūkyti meta tik septyni procentai žmonių, visi kiti „atkrenta“ ir rūko toliau. O juk yra įrodyta, kad grupinė pagalba taikant kognityvinės elgesios terapijos metodus, pertvarkant disfunkcines mintis ir keičiant elgesį bei skiriant vaistus pasiekiami geriausi rezultatai“, – aiškino gydytoja.

Kita problema, kad Lietuvoje skirtingai nei minėtose užsienio šalyse iki šiol nėra kompensuojami medikamentai, reikalingi nutraukus rūkymą. Todėl priklausomybė nuo tabako dažnai yra negydoma arba gydoma netinkamais metodais.

„Planuojame su ministerija sugalvoti mechanizmą, kaip būtų galima kompensuoti vaistus, kiek kartų. Šiuo metu užuot investavę į priežasties šalinimą gydome brangiais vaistais rūkymo pasekmes – LOPL, vėžines ir kitas ligas“, – pabrėžė V.Andrejevaitė.

Jos manymu, esant efektyvesnei pagalbai atsirastų ir daugiau besikreipiančiųjų pagalbos.

Reikia didesnio paskatinimo

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Roza Deimantavičienė sako nemananti, kad didesnis vaistų prieinamumas paskatintų mesti šį žalingą įprotį.

„Pažiūrėkime, cigaretės brangsta, bet jų pirkėjų nemažėja. Didelio efekto nedavė ir šokiruojantys paveiksliukai ant pakuočių. Metančiųjų rūkyti skaičius būtų gerokai didesnis, jei žmonės jaustų didesnį aplinkinių palaikymą. Jeigu rūkaliai sulauktų paskatinimo iš visų gydytojų, nematytų jų pačių rūkančių prie poliklinikos, motyvacija stipriai išaugtų“, – nuomonę dėstė gydytoja.

Jos teigimu, norinčiųjų mesti rūkyti yra pakankamai, tačiau išties ne visi gydytojai moka konsultuoti ir padėti pacientui, todėl specialūs kursai būtų naudingi.

„Skatinamosios paslaugos galėtų motyvuoti gydytojus padėti pacientui, ne tik paaiškinti, kodėl verta mesti rūkyti, bet ir padėti spręsti jau vėliau dėl to kilusias problemas. Vis dėlto jis tuo turėtų užsiimti ir be papildomo skatinimo, – pastebėjo R.Deimantavičienė. – Stipriausias argumentas yra rizikų įvardijimas ir šio įpročio susiejimas su konkrečia liga, kuria žmogus jau serga.“

Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės komentaras:

 Vykdant PSO tabako pagrindų konvencijos įsipareigojimus siekiama sukurti sistemingai veikiančios pagalbos metantiems rūkyti programą, kurioje viena svarbiausių užduočių tenka medikams. Tarptautinėse šios priklausomybės gydymo gairėse nurodoma, kad motyvuotus pacientus reikia gydyti medikamentais bei taikyti kognityvinę elgesio terapiją. Jei pacientai nurodo, kad nenori mesti rūkyti, reikia aptarti rūkymo metimo svarbą, sukeliamą riziką sveikatai, rūkymo nutraukimo privalumus ir priežastis, kurie trukdo mesti rūkyti.

Todėl tikslinga būtų parengti ir įdiegti algoritmą, kuris skatins medikus konsultuoti rūkantį pacientą pirminės sveikatos priežiūros centruose ir ligoninėse (stacionare). Taip pat būtų tikslinga įvesti skatinamąją paslaugą už rūkančio paciento konsultavimą, sudaryti medikams galimybę lankyti specializuotus priklausomybės nuo tabako diagnostikos ir gydymo kursus bei įvertinti vaistų, rūkymo nutraukimo simptomų mažinimui, kompensavimo galimybę, įdiegti konsultacijos telefonu – „metantiems rūkyti linijos“ paslaugą. Įrodyta, kad šios priemonės yra ekonomiškai efektyviausias pagalbos metančiam rūkyti būdas.

Kadangi Vyriausybės priemonių plane tokie planai įvardyti kaip prioritetiniai, tik laiko klausimas, kada bus surasta papildomų investicijų numatomom priemonėms įgyvendinti. Konkrečius skaičius sunku pasakyti, nes tai pakankamai nauja idėja. Kaip tik šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, skaičiuojama, kiek reikėtų lėšų šeimos gydytojų kvalifikacijai patobulinti.

Tarp kitko

Nors pagal tarptautinę ligų klasifikaciją rūkymas priskiriamas cheminių priklausomybių ligoms ir teoriškai priklausomybės ligų centrai turėtų teikti pagalbą norintiesiems mesti rūkyti, juose priimami tik šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimą antrinio lygio paslaugoms turintys pacientai.

igustė Tavoraitė | lsveikata.lt

4 Responses

  1. !! parašė:

    Manau, kad labai taiklu, jog cigaretės čia pavaizduotos su velniais. Rūkymas yra nuodėmė. Rašau iš patirties:
    Rūkiau apie 8 metus.
    Mesti rūkymą galima per valandą. Priklausomybė gali išlikti kurį laiką. Po 2-3 dienų rūkyti norėjosi mažiau. Poreikis rūkyti užeidavo tarpais ir buvo gan stiprus. Dar po kelių dienų poreikio jausmas mažėjo.

    Visgi ištvermės prireikė. Tikrai reikia kantrybės pirmomis dienomis, nes tada jausdavau stiprų pasipriešinimą.

    Praėjus parai laiko be cigaretės, pajaučiau, kad mano miegas kitoks. Jis lengvesnis.

    Pasireiškė abstinencija. Pakilo apetitas, todėl padidėjo svoris. Maudė kūną. Jaučiau nuovargį. Šiek tiek pakosėjau.

    Štai jau nerūkau keli mėnesiai. Noro parūkyti nebėra, arba noras labai nežymus, šis noras jau nėra toks stiprus, kaip anksčiau, todėl jį labai lengva nugalėti. Ir gaila dabar, kad rūkiau, nes pakenkiau plaučiams. Apskritai rūkymas kenkia visiems organams: akims, smegenims, skrandžiui…

    Dar nuo savęs galiu pridėti, kad kava yra kažkaip susijusi su rūkymu tarpusavyje. Kai mečiau rūkymą, kilo mintis mažinti kavos kiekius (3-4 puodeliai per dieną). Dabar jau ir kavos beveik negeriu, tačiau tai atsiliepė svoriui, nes dar labiau pakilo apetitas. Negeriant kavos jaučiuosi ramiau, ir atrodau ramesnis. Pasirodo įmanoma ir be kavos gyventi.

  2. This is really great work. Thank you for sharing such a good and useful information here in the blog for students.

  3. My friend recommended this blog and he was totally right keep up the good work

  4. We also share some information about our business

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *