Paprastas pratimas, kuris padidins jūsų laimės jausmą0 (0)
Jill Wellington / Pixabay
Net jei nesergate jokia psichikos liga, kasdien patiriamas stresas greitai atima iš gyvenimo pasitenkinimą. Laimė, įrodymais grįstų strategijų, padedančių įveikti pesimizmą, netrūksta – pozityviąja psichologija vadinama mokslo sritis gyvuoja jau 20 metų, jos specialistai siūlo daugybę metodų, kaip pagerinti nuotaiką, rašoma straipsnyje bbc.com.
Tik kaip rasti laiko pritaikyti tuos metodus kasdieniame gyvenime? Centrinio Lankašyro universiteto dėstytoja Sandi Mann sukaupė nemažai patirties, dirbdama klinikine psichologe, kuria remdamasi siūlo veiksmingą, nesudėtingą metodą. Savo knygoje „Ten Minutes to Happiness“ („10 minučių laimei pajusti“) ji siūlo programą – kasdienį dienoraščio rašymą, atsakant į šešis klausimus:
1. Kokios patirtys, net pačios kasdieniškiausios, teikia jums malonumo?
2. Kokių pagyrimų, įvertinimų sulaukiate?
3. Kokias tikros laimės akimirkas atsimenate?
4. Kokius atsimenate savo pasiekimus, kad ir pačius mažiausius?
5. Už ką jaučiate dėkingumą?
6. Kaip išreiškiate gerumą?
Šešių žingsnių programa sudaryta remiantis daugybe mokslinių tyrimų, liudijančių, kad kasdien skiriant keliolika minučių įžvelgti ir įvardinti pozityviems gyvenimo aspektams, pamažu keičiasi mąstysena ir žmogus galiausiai pasijunta laimingesnis. Kai esame prislėgti, dažnai nepastebime tų dalykų, kurie sekasi. Dienoraščio rašymas padės pastebėti pozityvą.
S. Mann pabrėžia, kad pratimų nauda juntama ne tik tada, kai rašote atsakymus į klausimus – skaitant ankstesnius savo atsakymus, bus lengviau ištverti sunkumus ateityje. Kadangi mūsų atmintis asociatyvi, vieno nesėkmingo įvykio sukelta prasta nuotaika gali paskatinti prisiminti daugiau streso, nesėkmių šaltinių. Kai taip nutiks, pavartykite dienoraščio puslapius – ir nutrauksite negatyvumo spiralę.
Šeštas klausimas pateiktas, remiantis neseniai atliktu tyrimu apie gerumo galią. Nemažai tyrimų rodo – pasiaukojami, nesavanaudiški poelgiai ne tik teikia laimės aplinkiniams žmonėms, bet ir nuolat gerina jūsų pačių nuotaiką. Pavyzdžiui, paaukoję šiek tiek pinigų nepažįstamam žmogui, jausitės laimingesni, nei tą pačią sumą išleidę savo malonumui. Šį teiginį patvirtino daugiau nei 130 šalių atlikti tyrimai.
Kasdien rašant dienoraštį ir prisimenant geriausius dalykus gyvenime, kils šilti jausmai, kurie skatins dairytis naujų progų kitą dieną.
S. Mann akcentuoja – įtariant, kad jums – depresija, reikėtų kreiptis į profesionalius medikus. O jei jaučiatės prislėgtos nuotaikos, įsitempę, be ryškesnių klinikinių simptomų, kasdien skiriamų 10 minučių savo dienai peržvelgti turėtų pakakti, kad nusiteiktumėte optimistiškiau.
Dar vienas įdomus S. Mann darbas – kontrintuityvus tyrimas apie nuobodulį. Atlikusi kelis eksperimentus, specialistė įsitikino – trumpi nuobodulio laikotarpiai gali būti labai naudingi. Pavyzdžiui, mokiniai, gavę užduotį perrašyti telefonų knygą, vėliau kur kas kūrybingiau sprendė kryžiažodžius, lyginant su mokiniais, neperrašinėjusiais telefonų knygos.
S. Mann spėja, kad nuobodžios užduotys skatina mokinių protus svajoti, fantazuoti, jų mąstymas tampa lankstesnis, vėliau atliekant kūrybingas užduotis. „Jei nepavyksta rasti problemos sprendimo, atsitraukite, panuobodžiaukite, ir pamatysite, kaip galvoje ims kilti kūrybingų sprendimų“, – interviu „BB Reel“ sakė S. Mann.
Tai ypač aktualu šiais laikais, kai didelė pagunda pasinerti į socialinius tinklalapius. S. Mann pabrėžia – nebėkite nuo nuobodulio. Laikui bėgant pastebėsite, kad didėja ištvermė ir pakantumas – anksčiau atrodę skausmingi laukimo laikotarpiai dabar tampa puikia proga pajusti ramybę, pamąstyti. „Galbūt skamba paradoksaliai, bet puikiausias būdas įveikti nuobodulį – įsileisti daugiau nuobodulio į savo gyvenimą“, – sakė S. Mann.
Parengė delfi.lt | Skiltis „Gyvenimas“