Pasaką kuria ne žaislų kiekis, o fantazija

Iliustracija: Karla Vidal / Unsplash

Šiuolaikiniai vaikai yra visa galva panirę į išmaniąsias technologijas, kurios tapo įprasta jų gyvenimo dalimi. Psichologė Jūratė Bortkevičienė teigia, kad už tai didele dalimi yra atsakingi tėvai, kurie nuo mažų dienų vaiko dėmesį užima įduodami jam telefoną ar planšetinį kompiuterį. Tačiau ji pastebi, kad suaugusieji sėkmingai gali sukurti vaikui kitą realybę: be išmaniųjų įrenginių pagalbos, o pasitelkę fantaziją bei žaidimą.

Pasak jos, kūrybiškumo lavinimas vaikui padeda susipažinti su įvairiomis emocijomis ir jas išgyventi.

„Vaikų vaizduotę lavina įvairūs dalykai – įsivaizdavimas esant skirtingais personažais, pasakų skaitymas, vaidinimimai, maisto ragavimas, įvairių medžiagų atpažinimas užmerktomis akimis, gaminimas, problemų sprendimo užduotys. Ir atvirkščiai, kūrybiškumą slopina didelis kiekis žaislų. Geriau duokite vaikui dėžių, klijų, žirkles ir lipnią juostelę. Tuomet ir pamatysite, kokie vaikai kūrybiški ir kupini idėjų“, – akcentuoja J. Bortkevičienė.

Ji sako, kad būna periodas, kai vaikai nori būti superherojais, tuomet svarbu leisti jiems būti tuo, kuo nori – princais ir princesėmis, šuneliais ar katytėmis. Pasak jos, reiktų padėti įsijausti, pavyzdžiui, į šuniuko vaidmenį, pakasyti pagurklį, „pavedžioti“, duoti „palakti“ vandens.

Būtent tėvų pastangos bendrauti, kalbėtis ir rodomas asmeninis pavyzdys padeda vaikams susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, o jos gali kilti dėl įvairių priežasčių, nes jie dar tik mokosi gyventi. Pyktį gali sukelti situacijos, kuomet suaugusieji iš regos lauko patraukia išmaniuosius įrenginius, vaikas įsigeidžia kokio nors daikto, nenori eiti į darželį ar mokyklą.

„Jeigu mažyliai yra įpratę be apribojimų naudotis planšetiniu kompiuteriu, telefonu ar žiūrėti televizorių, kai tik patraukiame ekraną iš akių zonos, tuomet prasideda protestavimas decibelais. Kiti vaikai nebesugeba net valgyti, jeigu prieš akis nėra ekrano. Tam, kad nuramintų ir apsaugotų vaikus nuo neigiamų emocijų tėvai neretai puola į neviltį ir tiesiog jiems nusileidžia. Tai yra blogiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikams, nes auklėdami vaikus tokiu principu, skatina ne tik priklausomybę, tačiau ir supratimą, kad viską, ko užsigeidė – galima gauti šaukiant“, – teigia psichologė.

Išlieti emocijas galima ir per kūrybą, todėl čia nereikėtų vaikų varžyti. Jie gali piešti, lipdyti, šokti, sportuoti ar dainuoti. Jos teigimu, vaikams piešiant žalią dangų, ar violetinius grybus, jų nereiktų taisyti ir sakyti, kad iš tiesų dangus yra mėlynas, o violetinių grybų nebūna – svarbu leisti vaikams kūrybiškai priimti sprendimus, laisvai rinktis spalvas, formas ir medžiagas.

„Molio lipdymas, sportas, šokis, dainavimas ar kitos veiklos taip padeda išlieti emocijas. Nereikia bėgti nuo neigiamų emocijų, svarbu padėti vaikams jas išgyvnenti ir priimti. Jei mes stengsimės apsaugoti vaikus nuo bet kokios įtampos, nusivylimo, pykčio jie neišmoks tų jausų išgyventi, kuo anksčiau mes išmokome priimti įvairias emocijas, tuo stipresni ir ramesni jie tampa ateityje“, – teigia J. Bortkevičienė.

Daugybė mūsų šalies vaikų, neturi galimybių lankyti įvairius kūrybiškumą skatinančius, sporto bei meno užsiėmimus ar net stokoja ramybės namuose, kasdien renkasi dienos centruose visoje Lietuvoje. Jų veiklą asociacija „Gelbėkite vaikus“ kartu su „Circle K“ remia per paramos akciją „You give, we give“, kuomet perkant kavą specialiame puodelyje papildomus 6 centus galima skirti dienos centrų reikmėms, o bendrovė šią sumą savo sąskaita padvigubina.