„Patys kalti?” arba kodėl Lietuvoje prasiskolinęs kas dešimtas žmogus?0 (0)
„Patys kalti?” arba kodėl Lietuvoje prasiskolinęs kas dešimtas žmogus?
Šiandien, spalio 17-ąją minimą Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dieną, skursta kas penktas Lietuvos gyventojas. „Patys kalti” – taip neretai pagalvoja ne vienas, išgirdęs, kad kažkam atlyginimą stipriai apkarpo antstoliai, o kažkas ilgai nedirba arba neišbrenda iš priklausomybės liūno.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – Tinklas) siekia atskleisti skurdo veidą Lietuvoje ir parodyti, jog skurdo ratas yra uždaras, o į tokią situaciją patekusiems žmonėms neretai tiesiog nėra išeities. Šiandien Tinklo vienijamos nevyriausybinės organizacijos telkiasi kovai su skurdu ir pradeda kampaniją „Patys kalti?/.” Kampanijos metu siekiama kvestionuoti skurdo priežastis, kurias atskleidžia skurde gyvenančių žmonių istorijos. Ar numosime į juos ranka? Ar jų situacija keistųsi, žingsnis po žingsnio priimant reikiamus sprendumus?
Įsiskolinimai, vedantys į skurdo spąstus
„Skola – kilpa ant kaklo, kurią lieka tik patraukti”, – teigia vienoje iš Tinklo organizacijų dirbanti socialinė darbuotoja. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Organizacijų atstovai įsitikinę, jog dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų išbristi iš skolų.
Šiuo metu antstoliams tam tikrais atvejais leidžiama nuskaičiuoti 50 procentų nuo minimalaus atlyginimo. Atskaitymai taikomi net ir senatvės pensijoms. Tokia tvarka atima galimybę gyventi oriai ir sumokėti net už būtiniausias prekes bei paslaugas. Todėl gyventojai klimpsta į vis didesnes skolas, iš kurių išbristi kasdien darosi vis sunkiau.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys su skolų turinčiais asmenimis, teigia, kad dideli įsiskolinimai sąlygoją žemą savivertę, prarastą pasitikėjimą savimi, priklausimybes ar net benamystę. „Skolininkai, negalėdami grąžinti skolų, netenka vilties ištrūkti iš skurdo rato. Be abejonės, skolos turi būti grąžinamos, tačiau dabartinė sistema nesudaro realių galimybių tai padaryti, yra nepalanki ne tik skolininkams, bet ir visai visuomenei,” – teigia organizacijos Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas direktorė Aistė Adomavičienė. Direktorės įsitikinimu, skolų išieškojimo tvarką būtina tobulinti.
Remdamasis nevyriausybinių organizacijų patirtimi, Tinklas siūlo įstatymų pakeitimus, padėsiančius sudaryti galimybes išbristi iš skurdo. Siūloma:
1. Mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio ir kitų išgyvenimui būtinų pajamų. Atskaitymai turėtų siekti ne daugiau kaip 10 procentų minimalaus atlyginimo, arba 20 procentų asmenims, turintiems daugiau nei vieną skolą.
2. Nustatyti minimalią sumą, nuo kurios jau negali būti atliekami skolos nurašymai. Atsižvelgti ne į pajamų šaltinį, tačiau į jų sumos dydį. Ši suma galėtų būti susieta su MPD (Minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiuo metu siekia 238 eurus).
3. Švelninti administracinę naštą mažinant antstolių, priskirtų vienam skolininkui, skaičių. Jei skolininko vykdomuosius dokumentus jau vykdo vienas antstolis, paskesnės bylos perduodamos tam pačiam antstoliui.
4. Plėsti paslaugas įsiskolinusiems asmenims. Kurti inovatyvius metodus, kaip valstybinės institucijos bei nevyriausybinės organizacijos kartu galėtų teikti finansinio ir teisinio raštingumo paslaugas žmonėms, patiriantiems skurdą ir turintiems įsiskolinimų.
Visus pasiūlymus ir juos palaikančias organizacijas rasite čia [PDF].
Iliustracija: Scott Umstattd