Popierinės vertybės
Pinigai – šiais laikais – vertybė. Nuo šių popierinių, nei gramo nesveriančių banknotų esame priklausomi ir aplink juos sukasi visas pasaulis. Vieni šiuos „vertybinius popierėlius“ taupo, kiti leidžia į visas šalis, nesvarbu, turi jų daug, ar vos suduria galą su galu, bet gi galima pasiimti vieną ar kitą paskolą. Pinigų vertė, patapo visiška Dievybe, apie kurią mes galvojame kiekviename žingsnyje, situacijoje, apie kurią užsimename kiekvienoje pokalbio temoje. Kaip tik dėl visų šių priežasčių, dabar vertybe laikoma ne kilnumas, dosnumas, meilė ar atvirumas, o… pinigai.
Kad ir kokia būtų realybė, ar pagalvojome, kad iš tikrųjų posakis – „ne piniguose laimė“ – dabar jau visiškai nebevartojamas? Be pinigų juk niekur nenueisime, nieko neįsigysime, netgi nieko nepasieksime, o blogiausia, kad ir žmonių, vadinamų draugais, ratas, gerokai susiaurės. Nes tik galėdami sau viską leisti, galvojame esantys laimingi ir pilnaverčiai. Tik…ar ilgam?
Dažniausiai išlaidumas priklauso nuo dvasios tuštumo… Žmonės, tenkindami visus savo materialinius poreikius, jaučiasi nemylimi arba patys negeba mylėti. Taip susiformuoja suvokimas, kad tik pinigai gali suteikti laimę.
Pirmoji taisyklė
Ne pinigai mums suteikia laimę, o tai, kaip gebame jais naudotis. Turėdami gyvenimo tikslą, galime išvengti pavojingo pinigų švaistymo sūkurio. Mūsų laimė slypi viduje.
Antroji taisyklė
Pinigai – ne kompetencijos matuoklis. Klystame galvodami, jog kompetenciją nusipirksime už pinigus. Tačiau kas lieka kai juos staiga prarandame? – Mirusi savivertė. Atraskime kilnesnių prioritetų.
Trečioji taisyklė
„Pinigų niekada nebus perdaug.“ Vaikantis tikslo turėti vis daugiau ir daugiau, rizikuojame paskęsti skolose ir pirmasis klausimas, kurį turėtume užduoti sau tokiu atveju: ar gali būti kas nors svarbiau už išgyvenimą ir saugumą?… „Pinigai, kuriuos turi, – laisvės įrankis; tie, kurių vaikaisi, – vergijos įrankis.“ – Ž. Ž. Ruso.
Parengė: Indrė Gadeikytė
Šaltinis: psychcentral.com