Praeities pelenų baimės
Mes nuolat skubame. Skubame užaugti, pabaigti mokslus, sukurti šeimas, susilaukti vaikų, padaryti karjerą… Tarytumei niekada nespėsime uždirbti savo milijono, įsigyti automobilio, pastatyti namo, aplankyti pasaulio šalių…
Visų mūsų skirtingi lūkesčiai, siekiai, galimybės, kiekvienam savi interesai, rūpesčiai ir vargai. Baimė netekti galimybės įgyvendinti savo svajones, susikurti laimingą gyvenimą, t.y. „nesuspėti į savo traukinį“ mus įaudrina, tarytum „įelektrina“, ir tuo pat metu ta baimė veikia mus motyvuodama arba demotyvuodama priimti sprendimus bei veikti.
Baimė neretai mus verčia skubėti gyventi greičiau, nors būna ir atvirkščiai – sustingstame, liūdime ir nerimaujame dėl esamų ir galimų praradimų, šansų neišnaudojimo, kankinamės ir aliname save.
Baimė, nerimas ir stresas – kasdienis palydovas šiuolaikinio žmogaus mintyse, jausmuose, elgesyje. Įvykus nelaimei, ištikus nesėkmei, pradedame ieškoti kaltų, atsakingų už tai – kas jie bebūtų – mes patys, mūsų artimieji, mokslo ar darbo draugai, kaimynai ar tiesiog nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Tai natūralu, tik nepamirškime svarbiausios taisyklės – neužstrikime praeityje, nes kartais „kapstymasis po praeities pelenus tėra dingstis vengti asmeninės atsakomybės už savo veiksmus” (psichoterapeutas Irvin D.Yalom).
Šiandien ir dabar mums svarbiausia suvokti gyvenimo esmę – gyventi harmoningą visavertį gyvenimą savo tempu, savo kryptimi ir nesirūpinti tuo kas jau praėjo, ko pakeisti neįmanoma. Susitaikymas, nuolankumas ir priėmimas gyvenimo kaip duotybės, sąmoningas veikimas atsiras tik pasitelkus vidinį pajautimą, intuiciją, emocinį ir racionalųjį protą ir leis mūsų esminei ašiai – sielai gyventi laisvėje be baimės ir parodyti tikruosius kelius, padės priimti savalaikius optimaliausius sprendimus ir gyventi be praeities pelenų.
Nuoširdžiai,
Psichologė Rasa Pališkienė | laisvasirdimi.com