Prof. A. Kirkutis: Svarbu išgydymas, bet dar svarbiau, kad žmonės nesusirgtų
Akivaizdu, ligų gydymui Lietuvoje skiriama daug pinigų, tačiau žmonių sveikata mūsų šalyje viena prasčiausių Europoje. Reikalinga esminė sveikatos sistemos reforma, kad ji skatintų žmones sveikai gyventi, o ne vien laukti iš valstybės kompensacijų už gydymo paslaugas. Apie būtinas permainas kalbamės su Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedros vedėju, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų laboratorijos vedėju, pirmuoju Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų prezidentu, habilituotu daktaru prof. Algimantu Kirkučiu
– Esate garsus kardiologas, dėstote Klaipėdos universitete. Pirmiausia gal galite apibūdinti, kiek kainuoja vieno ligonio gydymas, operacija susirgusiam kraujagyslių arba kokia kita liga?
– Ligonių gydymo įkainiai yra nustatyti ligonių kasų ir yra pakankamai konkretus kiekvienu atveju. Jie nepalyginamai didesni negu skiriama lėšų, jeigu tokiu išviso skiriama, siekiant skatinti sveiką gyvenimo būdą. Apie tai jau labai daug kalbėta ir rašyta. Esu paskaičiavęs pagal 2009 metų Ligonių kasų ataskaitą, kad ligų gydymui ir diagnostikai skiriama 35 kartus daugiu lėšų negu sveikatos tausojimui ir stiprinimui.
– Daug metų Klaipėdoje organizuojate Vydūno konferencijas. Jos tarptautinės. O ko pirmiausia mes patys galime pasimokyti iš Vilhelmo Storostos Vidūno sveikatingumo kultūros srityje?
– Iš Vydūno kiekvienas mūsų turėtų pasimokinti sveikatos kultūros. Kultūra, tai žinios apie sveikatą ir jos išteklius. Jis savo patirtimi ir parašytomis knygomis yra pralenkęs laką. Jo idėjas būtina perkelti į mūsų kasdienybę, kad Vydūnas būtų ne tik ant 200 litų nominalo, bet mūsų gyvenimo būde.
Pasinaudodamas artėjančių 2015 Naujųjų metų proga noriu pasveikinti visus Lietuvos gyventojus ir palinkėti jiems sveikatos kultūros ir šių žinių nuoseklaus kasdieninio taikymo mūsų tautos šviesuolio Vydūno pavyzdžiu.
– Suprasdamas, kad sveikatos sektoriuje yra daug problemų, iš esmės keistinų dalykų, kūrėte Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus, buvote jų prezidentas. Ar galime įžvelgti, kad sveikos gyvensenos klausimai dabartinei valdžiai yra aktualūs, kažką apčiuopiamo daro?
-Prieš tris metus kurdamas Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmus buvau kupinas geranoriškų minčių, kad sulauksime supratimo ir palaikymo rūmų veikloje siekiant jų išsikeltų tikslų – sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos įteisinimo. Bendradarbiaujant su LR SAM V. P. Andriukaičiu buvo gauti tam tikri pažadai, tačiau jam išvykus pažadai įgijo neapibrėžtumo charakterį.
Norint sveikatos apsaugos srityje gauti apčiuopiamą rezultatą būtina sveikatos apsaugos sistemoje surasti galimybes iš esmės atskirti patologijos valdymą (ligų diagnostiką ir gydymą) nuo sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklos.
Šios veiklos turi būti finansuojamos iš skirtingų šaltinių, nes jos turi savyje antagonistinį charakterį. Be to, jos grindžiamos skirtinga motyvacija ir skirtingu pridėtinės vertės sukūrimo momentu. Pirmuoju atveju patologijos sukelti ligos simptomai, kurie verčia ligonį kuo greičiau imtis priemonių ir tiesiogiai arba per valstybės biudžetą mokėti už jam suteikiamas medicinines paslaugas. Antruoju, motyvacijai atsiskaityti už sveikatingumo paslaugas sukurti reikalingas piliečio ir/arba valstybės, apsiėmusios sveikatos apsaugos funkcijas, sąmoningumas, tam tikro žinių ir kultūros išsivystymo laipsnio. Piliečiu sveikatos išsaugojimas ir sustiprinimas sukuria nepalyginamai didesnę pridėtinę vertę, tačiau po tam tikro laiko. Bėda tame, kad mūsų sveikatos apsaugos politikai nepajėgia suformuoti realios ilgalaikės sveikatos apsaugos politikos.
– Daugumoje savivaldybių yra įkurti Visuomenės sveikatos biurai. Vienur jie darbuojasi rezultatyviau, su entuziazmu, kitur – gana valdiškai. Kaip savivaldybių lygmeniu būtų galima labiau vysti sveikatingumo veiklas, priklausomybių prevenciją?
Sveikatos biurų veikla savivaldybėse gali tapti pakankamai efektyviu įrankiu siekiant savivaldybių gyventojų sveikatos pagerinimo, tačiau tam reikia profesionalesnio jų darbuotojų parengimo, veiklos koordinavimo ir finansinių galimybių.
Kalbino Juozas Dapšauskas