Ramybė
0 (0)

Kartą pas atsiskyrėlį užsuko keleivis ir paprašė vandens gurkšnio. Atsiskyrėlis nuėjo su juo prie statinės ir pasėmė vandens. Svečias su dėkingumu atsigėrė ir, pasijutęs kiek laisviau, paprašė atsakyti į vieną klausimą.

– Sakyk, kokią prasmę tu įžvelgi gyvendamas tokioje ramumoje?

Atsiskyrėlis mostu parodė į vandenį statinėje ir tarė:
– Pažvelk į tą vandenį! Ką tu matai?

Keliauninkas pažvelgė į statinės vidų ir pamatė raibuliuojančius ratilus:
– Kaip ir nieko nematau.

Po valandėlės atsiskyrėlis vėl paprašė:
– Pažvelk į vandenį statinėje. Ką dabar matai?

Keliauninkas dar kartą pažvelgė ir atsakė:
– Dabar matau pats save!
– Tai ir yra atsakymas į tavo klausimą, – paaiškino atsiskyrėlis. – Kai tu pažvelgei pirmą sykį, vanduo nuo sėmimo raibuliavo, ir tu nieko negalėjai įžiūrėti. Dabar vanduo nutyko – tai ir yra ramuma: matai pats save!

Pagal: Norbert Lechleitner. Kitaip nei tikėtasi. Vilnius: Alma littera. 1999, 14 p.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.