Šalin mintis apie darbą! Atostogos!
Ilgus mėnesius sunkiai dirbę pagaliau galime nors trumpam pasinerti į atostogų rojų. Bet, pasirodo, dauguma nemokame mėgautis užtarnautu poilsiu. Ką daryti, kad paskutinės dienos prieš atostogas nekeltų streso, o pačios atostogų netaptų darbų tęsiniu?
Atostogų sindromas. Kas tai?
Garsios britų sociologų ir psichologų kompanijos „Office Angels“ duomenimis, 86 procentai žmonių per atostogas pradeda nuobodžiauti ir nežino, kaip atsipalaiduoti ir kuo užsiimti. Iš pirmo žvilgsnio ši mintis mažų mažiausiai keista, bet tai iš tiesų problema, kurią vakarų psichologai vadina „išėjimo vasaros atostogų sindromu“ (SOW – Summer Office Withdrawal Syndrome).
Išėjimo vasaros atostogų sindromas – tai nesugebėjimas atsipalaiduoti ir pamiršti darbą atostogų metu. Nuo šio sindromo kenčiantys žmonės net atostogaudami mintimis vis grįžta prie darbo problemų, nerimauja dėl praleistų verslo susitikimų, nervinasi dėl to, kad jų nebuvimu darbe gali pasinaudoti ne visai sąžiningi kolegos.
Gali atrodyti, kad ši problema būdinga tik aukštus postus užimantiems ir karjeros aukštumų siekiantiems žmonėms. Ko gero tokie darbuotojai labiau linkę patirti visus šios būsenos nepatogumus, tačiau tiesa ta, kad kiekvienas darbe patiriantis spaudimą rizikuoja patekti į atostogų sindromo gniaužtus.
Jeigu kasdienis jūsų gyvenimas suskirstytas minučių tikslumu, priprantate prie tokio ritmo, esate pastoviame bėgime ir nešvaistote nė sekundės savo brangaus laiko. Kaip teigia psichologas Peter Greshman, dėl to labai dažnai keleto dienų prireikia vien tam, kad žmogus nors truputį atsipalaiduotų ir pradėtų „persijungti“, ypač jeigu dėl atostogų teko daug dirbti ir visa galva buvo „pramušta“ darbo problemomis. Todėl atostogoms patartina imti mažiausiai dvi savaites nepertraukiamo poilsio: didesnė pirmos savaitės dalis praeis adaptacijai, kitos dienos bus skirtos tikram poilsiui. Viena savaitė atostogų tinka tik kaip „priedas“, tačiau pagrindinėms kasmetinėms atostogoms jos negana.
Truputis skaičių
Jau minėta kompanija atliko keletą tyrimų, kuriuose dalyvavo įvairių profesijų ir statusų atstovų, ir visuomenei pateikė tokius rezultatus:
- Daugiau nei 50 procentų darbuotojų teigia, kad jiems prireikia 3-4 dienų tam, kad pradėtų atsipalaiduoti, net jeigu tai tik vienos savaitės atostogos.
- 25 procentai naudojasi mobiliuoju telefonu darbo balso pašto pranešimams išklausyti.
- 68 procentai pamato, kad laiką leisti neorganizuotai, be įprastos darbotvarkės yra sunku.
- 62 procentai žmonių jaučia nerimą dėl to, kad neturi ką veikti.
- 45 procentai tvirtina pasiilgstantys telefono skambučių ir darbinio šurmulio.
- 40 procentų atostogų metu patiria stresą, jeigu nepavyksta rasti geros vietos paplūdimyje arba prie baseino.
- 10 procentų susierzina, jeigu pramiega ir praleidžia pusryčius, įskaičiuotus į viešbučio kainą.
Ką daryti, kad darbas nepavogtų malonumo atostogauti?
- Sudarykite sąrašą klausimų ir problemų, kurios gali kilti jums nesant darbe, pakalbėkite su kolegomis ir vadovais apie tai, kas ir ką galėtų padaryti, jeigu taip nutiktų. Į sąrašą įtraukite vardus ir kontaktus žmonių, kurie gali padėti spręsti vieną ar kitą klausimą. Neskubius darbus palikite iki sugrįžimo po atostogų.
- Perspektyva gauti šimtus elektroninio ir balso pašto pranešimų grįžus po atostogų sukels papildomo streso, todėl pasirūpinkite pranešti visiems, kad išvykstate atostogauti ir nurodykite datą, kada būsite darbe. Tai galite padaryti ir savo darbo elektroninio pašto dėžutėje nustatę automatinį pranešimą į kiekvieną gaunamą laišką. Kartu nurodykite kontaktus kolegos, į kurį galima kreiptis kilus skubiems klausimams.
- Jeigu yra galimybė, nepalikite kolegoms savo asmeninio telefono numerio arba paprašykite neduoti jo klientams. Važiuodami atostogauti neimkite darbo dokumentų kartu su savimi. Tai sugadins svarbiausią atostogų tikslą – atsipalaiduoti. Be to, pradėsite erzinti šalia jūsų paplūdimyje ar prie baseino besiilsinčius žmones. Jiems visai tas pats, kad „dokumente 23.5” radote klaidų, o „sutarties Nr. 1234/2a“ sąlygos nevykdomos.
- Neskirkite svarbių susitikimų paskutinę savaitę prieš atostogas lygiai kaip ir pirmąją savaitę po jų. Leiskite sau pasimėgauti ilgai lauktu poilsiu. Stresas, gautas kelias dienas prieš atostogas, dar ilgai neleis protui ir emocijoms nurimti, o jo kiekis, gautas iš karto sugrįžus į darbą akimirksniu panaikins poilsio metu gautą teigiamą energiją.
- Jeigu neturite galimybių išvykti iš miesto, pabandykite „balkonines atostogas“ – taip Vokietijoje vadina poilsį, kai nereikia eiti į darbą ir atostogų laikas leidžiamas namuose niekur neišvykstant. Šiuo atveju jūs oficialiai atostogaujate, susitinkate su draugais, lankote gimines ir ryte ilgai miegate, bet kartu galite atlikti kažkokius neatidėliotinus darbo reikalus. Tik nesijauskite įsipareigoję, kitaip kolegos ir vadovai labai greitai pradės jumis naudotis.
- Pasakykite sau, kad užsitarnavote šias atostogas. Jūsų pačių labui labai naudinga išvažiuoti kuo toliau, tada galėsite pažiūrėti į savo gyvenimą iš šalies, susipažinti su naujais žmonėmis, pamatyti kitus miestus ir šalis. Nauji įspūdžiai nepaliks vietos mintims apie darbą.
- Vos nuvykus į poilsio vietą rekomenduojama nusisegti laikrodį. Nustebsite, kaip greitai įprasite be jo ir tai tikrai padės labiau atsipalaiduoti. Taip pat vertėtų pasistengti apsieiti be Wi-Fi. Suspėsite atnaujinti bendravimą socialiniuose tinkluose sugrįžę po atostogų.
- Ir paskutinis patarimas: pirmąją atostogų dieną nepulkite išmėginti visų galimų pramogų ar išragauti visų bare siūlomų koktelių. Atsipalaidavimas – neginčytinai geras dalykas, kurio jūs nusipelnėte, tačiau atsipalaiduoti reikia palaipsniui. Bet pajutę atostogų dvasią meskite iš galvos mintis apie darbą ir kaltės jausmą dėl kolegai užkrautų papildomų pareigų. Jeigu namuose gyvenate įtemptą, streso pilną gyvenimą ir daug dirbate, tikrai nėra nieko blogo mėgautis visais nuostabaus poilsio teikiamais malonumais, ir visai nesvarbu ar visas jūsų aktyvumas apsiriboja maudynėmis jūroje ir tysojimu pliaže, ar pomidorų ir agurkų laistymu sode.
(publikuota Ji, Nr. 26/2013)
Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com